Valdžia gelbėja ar plėšia?
Andrius Kubilius vėl bando tapti Lietuvos „herojumi“, siekdamas dar kartą sumažinti valstybės biudžeto deficitą. Šįkart siekiamybė – 5% BVP. Deja, bet jo „herojiški“ užmojai yra lydimi atviros pasipiktinimo bangos bei nepadorių gestų. Ar galima tikėtis kitokios reakcijos? Ne. Priemonės, kuriomis vyriausybė ketina siekti subalansuoti biudžetą yra daugiau nei skausmingos – didinti mokesčius. Tokį žingsnį stengiamasi pagrįsti lygiavymosi į vakarų Europą. Tuo tarpu tauta iš nevilties tik gūžčioja pečiais ir sukioja pirštą ties smilkiniu. Finansų ministrė Ingrida Šimonytė tautiečius išvadino naivuoliais, tikinčiais, kad mokesčiai gali nekisti dešimtmečius. Miela ministre, o ar gali atlyginimai nedidėti dešimtmečius? Gali. Lietuvoje tikrai gali. Atlyginimai didėja lygiagrečiai su mokesčiais, o tai reiškia nulinį jų prieaugį. Tačiau net ir tai žinodami, mes vis dar naiviai tikime, kad vieną dieną jie pasieks vakarų Europos lygį. Tos Europos, į kurią Lietuva lygiuojasi didindama mokesčius. Realiai Lietuva, vertinant pragyvenimo lygį, yra tik provincialus ES bažnytkaimis.
Mokesčių didinimas yra viešas kilpos nėrimas tautai ant kaklo. Ekonomikos ekspertai teigia, kad naujai aptariami mokesčiai (nekilnojamojo turto mokestis, „žaliasis mokestis“ ir kiti) nebus efektyvūs ir tik dar labiau paspartins šalies „šešėlinės“ ekonomikos augimą. Prezidentė siūlo pradėti būtent nuo „šešėlinės“ ekonomikos neutralizavimo. Tačiau valdžia apsimeta kurčiais ir toliau vapa savo, prisidengdami konsolidacija su bendra ES mokesčių politika, kurios realiai nėra. Vietoj to, kad pradėtų revizuoti ir pertvarkyti biurokratinį aparatą, valdžia kiekvienam piliečiui asmeniškai stengiasi įteikti „vilko bilietą“. Ką gi – „run rabbit run“.
Negana to, vakar ministras pirmininkas Vilniuje susirinkusiems Baltijos šalių valstybių vyriausybių vadovams ir kitiems garbingiems svečiams demonstravo savo sąmojį juokaudamas, kad Lietuva iki 2014 metų laimės euroviziją, krepšinio čempionatą, įsives eurą bei taps laiminga ir protinga šalimi. Na, o solidūs svečiai leipo juokais klausydamiesi Lietuvos ministro pirmininko. Tik nežinia, iš tikrųjų, čia verkt ar juoktis reikėtų. Lietuva - laiminga šalis? Negali būti. Iki 2014 metų? Neįmanoma. Tik ne einant mokesčių didinimo keliu. Tad fantasmagoriniai pasvarstymai apie laimingą Lietuvą gali būti paremti nebent visiškai nuovoką praradusio žmogaus įsitikinimais.
Pagarbiai,-
Edgaras Norkus
Saulius 2010 06 04 – 08:36
Labai gaila, bet straipsnyje viskas surašyta teisingai ir tas Kubiliaus neva juokelis tėra bandymas padrąsinti save ir tik parodo žmogelio (bažnytkaimio seniūno) nepasitikėjimą savimi…Po keleto pagyrimų iš už jūrų marių mūsų premjeras įtikėjo esąs Mesijas, vienintelis suprantantis kas vyksta ir žinantis kaip iš to išsikapstyt…Deja, deja - realybė, esanti už limuzino lango, kur kas skaudesnė nei suvokia “pateptasis”…
ernestas 2010 06 04 – 09:32
Manau kad reiketu kelti klausima valdzia ar bankai plesia. kas sukele krize, kas slepiasi uz Kubiliaus ir LR Vyriausybes. Kubilius yra labai parankus bankams, ji skandinavu bankininkai kartu su lietuviskais pseudo bankininkais tokiais kaip G. Nauseda, R. Sarkinu stumdo ir tampo i visas puses ir vykdo tai kas naudinga bankininkams, o ne Lietuvos zmonems. Seb ir Swedbank Baltijos salyse dare tai ka Madofas Amerikoje. Madofa Jav isdryso nuteisti 150 metu, o skandinavu bankininkai ir toliau svilpauja Lietuvoje.
Siandien Kubiliaus vyriausybe gelbeja bankus ir svarbiausia svetimus, toks politikas civilizuotam Vakaru pasauli pvz, Prancuzija, D. Britanija ta pacia diena baigtu savo politine karjera.
Sitas gelbejimas Lietuvai kainuos labai daug. Didzioji krize i Lietuva ateis po dvieju - triju metu. Nes artimiausiu metu sitas gelbejimas visiskai suzlugdys socialine, svietimo sistemas ir zinoma laukinis rinkos kapitalizmas gali subyreti, kuris buvo kuriamas dvidesimt metu.
Ir svarbiausia musu valstybe praras didziausia turta - zmones. Siandien daugelis zmoniu priversti begti is Lietuvos del banko vykdomos politikos.
Mano nuomone, kad Lietuva 2014 m. bus labai panasi i Haiti ar Puerto Rico. Tik bus vienintelis skirtumas tarp tu valstybiu ir musu, kad Haitis eksportuoja bananus, o mes eksportuosim runkelius.
Ar bereiks mums dar Euroviziju ir Euru.
klausiu 2010 06 04 – 10:24
ta valdzia nieko ,plesia zmones perka naujas masinas ir priedo kandonus uz 16,500tukstancius taip nutiko klaipedos merijoje o kam reikalingi meras jau senas suzinok buk geras…….
bemkartas 2010 06 04 – 20:15
Kas jumis plėšia? Ko čia nuolat inkščiate ir verkšlenate? Katrą konkrečiai apiplėšė? Jaunas žmogus rašo, o dūšelė - visiško runkelio. Kilpa jam, matote, ant kaklo. Aukos sindromas jau jaunų dienų.
sniuras 2010 06 05 – 18:04
da pizda.kol visa lietuva neiseis i gatves ir neuzdarys to seimo nieko doro nebus
Senis 2010 06 07 – 09:07
Prisiminkit sovietinius laikus. Kiekviena laikraštyje rašė kaip kapitalizme darbo žmonėms didėja mokesčiai, mažėja realus darbo užmokestis ir blogėja gyvenimo sąlygos. Bet mes vistiek veržėmės į tą kapitalizmą, nes pro geležinės uždangos plyšelius matėme, kad gyvena žmonės ten gerokai geriau. Nesuprantu dabartinių rėksnių-verksnių. Ar jie už pinigus dirba komunistiniam (gal greičiau rusiškam) užsakovui, kad apjuodintų mūsų valstybę, ar ištikro tokie durni kad taip mano. Suprantu, kad pridurkas Kubilius daugelį erzina, bet Kubilius tai dar ne valstybė. Negalima šikti į vonią, kurioje pats maudaisi.
to senis 2010 06 07 – 10:26
Pas mus Lietuvoje ne kapitalizmas, o laukinių bendruomenė palikta išlikimui. Kas pasiėmęs kokią lazdą nukala, apvagia silpnesnį , tas dar gyvena LT, kas nemoka vogt, piešt pinigų ir kitų nesąmonių-mauna iš čia. O visos mūsų laukinių bendruomenės vadas apsirūkęs indėnas- Kubilius. Kaip ir Indėnų vadai už kapeikas atiduoda mūsų Lietuvos turtą be kovos ramiai su humoru. Kas jam narkotikai dantyse pasaulis rožinis.
Edas 2010 06 09 – 00:12
Pasaka 3 klasės vaikams (tinka ir suaugusiems)
Pasaka apie Kubilą ir bulves
Gyveno kartą senis Kubilas. O gyveno jis iš bulvių : augino ir turguj pardavinėjo. Bulvių geros veislės būta – ar metai derlingi ar ne, ar sausra ar lietūs – visada bulvių derlius būdavo geras, gausus. Bulvių veislė vadinosi „Mokčiai“, žmonės prie jų buvo taip pripratę, kad net ne bulvėmis vadino o tiesiog mokčiais. Pačios bulvės nelabai skanios, žmonės juokaudavo:
-Valgyt netinka, bet parduot – kaip tik!
Kubilui tokie juokai nepatiko, tačiau jis sau per daug galvos nesuko – kad tik pirktų! Turguje senis Kubilas buvo gerai pažįstamas, ir ir pirkėjų ir pardavėjų - jam jie visi buvo pirkėjai: iš ryto, pirmiausia, mokčius pirkdavo paprasti žmogeliai, ūkininkai, samdiniai, miesto darbininkai. Į turgaus dienos pabaigą mokčiais apsirūpindavo ir kiti turgaus prekeiviai.
Vieną vasarą kraštą užklupo sausra, visą pavasarį ir vasarą nė lašo lietaus neiškrito, o rudenį prasidėjo stiprios liūtys. Prasidėjo nederliaus metai – sunkmetis. Vienas Kubilas neliūdėjo – mokčiai užderėjo gerai, buvo ir dideli, ir jų buvo daug. Beliko tik parduoti.
Turguje pirmą dieną Kubilui nepatiko: žmogeliai pirko mokčių žymiai mažiau, kai kurie pasidairę kulniuodavo į kito miestelio turgų, tikėdamiesi nusipirkti bulvių ir kitų dalykų pigiau. Tik turgaus prekeiviai į vakarą, nors po mažiau, bet visgi pirko mokčius. Sunkmetis lygus visiems, ir prekeiviams ir pirkėjams.
Kitą dieną Kubilui nesisekė taip pat, jis, sugrįžęs namo paskaičiavo kiek uždirbo. O uždirbo jis per pus mažiau nei anksčiau. Sunerimo Kubilas, nenorėjo susitaikyti su mažesniu uždarbiu. Visą naktį jis įtemptai galvojo, kaip uždirbti tiek pat kaip ir derlingais metais. Iš ryto jam šovė į galvą išganinga mintis – reikia padidinti mokčių kainą. Mokčių parduodu dvigubai mažiau, tačiau už dvigubai didesnę kainą, pinigų turiu tiek pat – iš ryto sau po nosim burbėjo Kubilas, dardėdamas vežime pakeliui į turgų. Jo veidą puošė pergalinga šypsena.
Prekyba turguje nesisekė. Pergalinga Kubilo šypsena virto į dirbtiną pagiežingą šypsenėlę – žmonės mokčius pirko dar mažiau. Kubilas pabandė gudrauti: svarą bulvių supylė į krūvelę ir pradėjo kviesti pirkėjus:
- Krūva mokčių tik už svaro kainą! - Šaukė Kubilas, kad visas turgus girdėtų. Tačiau pirkėjai irgi ne kvailiai, pasvėrė tą krūvą, dar ir Kubilą apgaviku pavadino ir išsiskirstė.
Tuomet Kubilas savo vežimą su mokčiais perstatė prie įėjimo į turgų, taip, kad būtų sunku pro jį praeiti ir pradėjo reikalauti, kad kiekvienas įeinantis pirktų bent po svarą mokčių. Dalis žmonių nesuprasdami keistų Kubilo taisyklių, dalis nepatenkinti jomis tiesiog nėjo į turgų, o pasuko į gretimą miestelį. Tai labai nepatiko kitiems turgaus prekeiviams – jie tą dieną beveik nieko nepardavė. Vakarop tik vienas – kitas turgaus prekeivis pirko mokčius, ir po visai mažai. Dalis prekeivių nieko nepardavę alkani išvažiavo namo. Kubilui prekeiviai nieko nesakė,- jis buvo senas ir iš seniai gerbiamas turgaus prekeivis, niekas nenorėjo su juo pyktis.
Sekančią dieną dalis pirkėjų, vakar iškeliavusių į kitą miestelį, į turgų ne tik neužsuko, bet dar ir kitus pirkėjus pakalbino keliauti kartu. Neapsikentę turgaus prekeiviai paprašė Kubilo, kad netrukdytų prekiauti, nes taip nei jie uždirbs, nei jis – „juk šiemet ir derlius mažas, mūsų vežimai tuštesni, ir pirkėjai mažiau pinigų uždirbę“. Kubilas nenorėjo prekeivių klausyti, atsakė, kad jie neuždirba ne dėl jo o dėl sunkmečio. Dar pridūrė, kad pirktų mokčius, nes be jų patiems prekeiviams bus blogiau.
Dalis prekeivių pradėjo krautis vežimus ir pasuko prekiauti į gretimo miestelio turgų, kur nebuvo Kubilo. O Kubilas atvažiavęs namo paskaičiavo savo uždarbį ir sunerimo dar labiau nei prieš lemtingą naktį, kai sumanė kelti mokčių kainą: pinigų uždirbo dar mažiau.
Į tuščią turgų, kuriame buvo tik keli tarpusavyje kortomis lošiantys prekeiviai ir vienas kitas pasižiūrėti užklydęs pirkėjas, Kubilas atvežė ir garsiai paskelbė naujieną: Nuo šiandien mokčiai bus DAR brangesni, nes mažiau perkate. Žmonės į Kubilą abejingai pažiūrėjo ir vėl nusisuko, kas prie kortų, kas tiesiog „varnų šaudyt“, jiems buvo TAS PATS.
***
O dabar vaikučiai pasakykit, ką Kubilas turėjo padaryti, kad uždirbtų daugiau
Vaikučiai 2010 06 10 – 16:04
Pasakoje nepaminėta, kad iš pinigų, gautų už mokčius buvo išlaikomi visų žmonių tėvai, seneliai, mokomi vaikai, gydomi visi…
Taigi Kubilas turėjo pasakyti protingiems žmonėms - viskas, nebesirūpinsiu niekuo. Nenorit pirkti mokčių, pasikarkit. Vežkit savo tėvus su rogutėm ar ratukais į miškus (prieš tai atsiklausę jų savininkų), mokykit savo vaikus iš pirmosios lietuviškos knygos, o susirgę kreipkitės pas šamaną. Jei esate debilai, tai net ir bažnyčioje jus muš.
Vaikučiams 2010 06 12 – 18:40
Senelių išlaikymas (pensijos) mažinamos, gydymas taip pat spaudžiamas, mokslo reformomis taip pat finansavimas mažinamas, o mokesčiai didinami. Tikriausiai mokesčių padidėjimas yra skirtas skirstytojams (t.y. Kubilui)
Vaikučiai 2010 06 14 – 13:03
Tai kad niekas mokčių neperka. Visi įsivaizduoja esantys labai gudrūs - perka kontrabandines prekes, slepia pajamas ir panašiai. Bet pirmieji rėkia, kad kiti yra vagys. Pamenat patarlę apie tai, kuris pirmas ir garsiausiai rėkia apie vagis?
Ką jūs asmeniškai esate padarę, kad visiems Lietuvos gyventojams būtų geriau?
Vaikučiams 2010 06 14 – 20:43
Matau pasakos pavidale yra dar nesuprantama. Tuomet paraidžiui keliais variantais:
1. Sunkmečiu sunku gyventi ne tik valdžiai bet ir uždirbantiems, norint daugiau gauti mokesčių reikia ne papildomai sunkinti mokesčių mokėtojų gyvenimą, reikia skatinti vartojimą ir investicinę aplinką mažinant mokesčius. MAŽUS MOKESČIUS SLĖPTI MAŽIAU APSIMOKA.
2. Melžiamą karvę sunkmečiu reikia ne pjauti o saugoti, šerti ir melžti.
3. Gal įteisinti 100% mokesčius,- nors visi bankrutuos, bet gal ir biudžetas bus pakankamas visiems pašalpas sumokėt?
Beje, dėl kontrabandos - kontrabandininkai ne rėkia o tyli ir džiugiai trina rankas - ši valdžia jiems labai tinka ir apsimoka.
Mano nuomone ši valdžia tinka tik tiems, kurie iš jos ar jos veiksmų turi naudos ir akliems fanatikams, kurie besąlygiškai tiki valdančiomis asmenybėmis, partija, prisidengusia partijos pavadinimu, kuris turi žodį “krikščionių”.
Fanatikams : pabandykite susidaryti SAVO nuomonę apie asmenį ar partiją remdamiesi ne subjektyviomis Jums brukamomis deklaracijomis ir šūkiais o pagal to asmens ar partijos atliktus darbus bent per paskutinius 10 metų.
Vaikučiai 2010 06 15 – 08:11
1. Taip, sunkmečiu sunku visiems. Labai geras pasiūlymas yra skatinti vartojimą. Tačiau vartojimui reikia pinigų. Lietuva keletą metų smagiai pagyveno skolindamasis. Skolinimasis buvo toks įprastas, kaip duonos nusipirkti. Išsimokėtinai buvo perkami net ir 150Lt kainuojantys daiktai ar paslaugos. Tai buvo vartojimas, tačiau pinigų nebuvo. Ir staiga skolintis tapo per brangu. Iš ko vartoti? Nekilnojamo turto burbulas, išaugintas tais pačiais skolintais pinigais bliūkšta (bankai neleidžia jam susprogti), aplinkinės šalys, kurios turėjo tokią galimybę, nusmukdė savo pinigų vertę, taip atpigindamos prekes ir paslaugas (Didžioji Britanija, Lenkija, Rusija, Ukraina, Baltarusija, etc..). Iš ko vartoti?
2. Taip, melžiamą karvę reikėtų išsaugoti, tas tiesa. Išskyrus vieną atvejį - jei miršti badu. Situacija prieš metus buvo tokia - biudžeto deficitas milijardinis, o valstybei niekas neskolina. Pamenat, kaip antrą dieną po vyriausybės sudarymo Blinkevičiūtė apkaltino naują vyriausybę, kad ji pensijų laiku neišmoka? Ar pamenat, kad vyriausybė skolinosi pinigus pensijoms išmokėti po 10,7proc metinių palūkanų. Vyriausybė!
Karvę reikia šerti, bet jei pats neturi ko valgyti, tai svarbiausia yra išgyventi. Panašu, kad ne visi iki šiol supranta kokia situacija buvo tuo metu.
3. Mokesčiai turi būti tokie, kad valstybė galėtų užtikrinti savo funkcijas - savo suvereniteto gynimą ir savo piliečių socialinę gerovę. Kokia ta gerovė - priklauso nuo daug ko. Valstybė pati savo pinigų beveik neturi (likę keletas nepelningų valstybinių įmonių). Taigi jos funkcija yra lėšų perpaskirstymas tarp gyventojų.
Mano įsitikinimu ši vyriausybė yra geriausia per visą nepriklausomos Lietuvos istoriją. Vienintelis dalykas ko ji nesugebėjo - devalvuoti litą, taip pagreitinant eksporto ir bendrai ekonomikos atsigavimą.
Aš nesu fanatikas, nebalsavau rinkimuose už konservatorius, balsavau už liberalus. Tačiau tai, kaip vyriausybė sugebėjo ir sugeba tvarkytis šalyje man daro labai gerą įspūdį.
Gediminas 2010 06 15 – 10:28
Visuomenę kuria mūsų poreikiai, valdžią - ydos. Bet kuri valdžia, kuri nėra visuomenės spaudimu ribojama, tik plėšia. Ir tam plėšimui galo nėra ir nebus. Kubiliaus vyriausybė elgiasi lygiai taip pat, kaip ir pirmtakai, tik kai kurių vyriausybės narių kompetencija ir nusiteikimas yra tiesiog apgailėtini.
Vaikučiams 2010 06 16 – 23:11
Kubilių vertinu pagal jo darbus, keletas iš jų: 1. po Pakso (premjero) išmetimo Mažeikių naftos pardavimas Wiljamsui (praeita Kubiliaus premjeravimo kadencija). 2. Paskutinę premjeravimo kadencijos dieną Lietuvos laivyno pardavimas DFDS’ui. 3. Ši kadencija - Kubiliaus žodžiai “svarbiausia išsaugoti stiprų litą” - grynas užsienio bankų palaikymas ir Lietuvos ekonomikos smukdymas (čia mūsų nuomonės sutampa).
Jeigu vyriausybė ir kitos valdžios įstaigos apsikuoptų (atleistų nereikalingus darbuotojus, t.y. gimines ir draugus), panaikintų nereikalingas institucijas, bei įstaigas, manau ir krizei galas ateitų kartu su žmonių pasitikėjimu.
Pvz. Žemės ūkio ministerija tarybiniais laikais, kai buvo planinė ekonomika, ataskaitos Maskvai, kiekvieno kolūkio priežiūra, nebuvo kompiuterių, buvo pagal etatų skaičių 45% mažesnė nei dabar :). (Europos pinigus skirsto NMA).
O su manim tai paprasta - nenoriu, kad vaikai badmiriautų , susitvarkiau visas atestacijas ir perkeliu veiklą į Angliją, kur dyyyyydeli mokesčiai. Priekaištaujantiems dėl senelių pensijų reikia kaltinti ne neišgalinčius mokėti, o netikusią sistemą, kurią pirmoje eilėje palaiko dabartinis premjeras su savo komunistiniais valdymo metodais
Vaikučiai 2010 06 17 – 11:24
1. Tiesą pasakius neturiu galutinai suformuotos savo nuomonės dėl Mažeikių naftos perdavimo Williams’ui. Tai, kad šis perdavimas išgelbėjo įmonę - neabejotina. Ar buvo galima ją išgelbėti kitokiu būdu - galbūt. Panašu, kad tuo metu alternatyva tebuvo šios įmonės perdavimas Rusijos vyriausybei. O šito iki šiol vis dar bandoma išvengti.
2. Ką gi, DFDS’ui visai neblogai sekasi. Laivai vis dar su Lietuvos vėliava plaukioja.
3. Manau ne veltui ir premjero ir prezidentės pirmosios kelionės buvo į Skandinaviją. Ir piliečiai ir valstybė sėdi bankų kišenėje. Neskolins - mirsim badu. Ir tai tikrai nėra vien vaizdingas posakis. Dėl valiutos devalvavimo - po to kai Vyriausybė atsisakė minties didinti mokesčius, tai manau yra geras ženklas - valiuta bus devalvuota. Gal ir gerai, kai aplinkinių šalių valiutos euro atžvilgiu kyla, tai litas nuvertės. Bus įdomi kombinacija iš kurios Lietuva tiesiog privalo išlošti.
Dėl giminių ir artimųjų… Vyriausybė dirba pusantrų metų. Gal kažkiek saviškių ir pasodino į kėdes, bet kiek esu susidūręs, tai valdininkais dirba tie patys žmonės dešimtmečius. Paprastai pasikeičia viršininkai, o visi kiti dirba ir tiek.
Su manim taip pat paprasta. Aš lieku čia. Nepatinka man svetimos šalys.
Vaikučiams 2010 06 18 – 20:23
Matau vaikučiai jūs pateisinat valstybės turto švaistymą, nebent esate ir patys prie to prisidėję :). O aš esu ta karvė, kuri nenori būti papjauta, todėl ir bėgu iš šio tvarto (perkeltine prasme, nenoriu nieko įžeist, nes labai myliu ir vertinu savo tautą, šalį įr kalbą), o vaikučiai palaukit, kol tapsite maistu.
Edai 2010 09 14 – 12:37
Edai
i tokias mastymo pinkles yra pakliuve ne vienas valstybes valdyme dalyvaujantis grobuonis