VE.LT tinklaraštis - VE.LT/BLOG

Menas - intelektualios asmenybės formavimo priemonė

Bendriausia prasme menas – tai žmogaus kūrybinės veiklos estetinė-sensualinė išraiška. Plačiąja prasme – tai individualybės aplinkos, jos reiškinių ir procesų suvokimo išdava. Kiekvienas iš mūsų suprantame, jog meninis vaikų ugdymas yra neatskiriama švietimo dalis. Tačiau ar šiandien meninio ugdymo poveikis yra realiai tapatus tai poveikio teorijai, kuri byloja apie pozityvius reiškinius vaiko asmenybės brandai? Knygų turinys ne visada atitinka realiai vykstančius procesus. Šiandien visuomenė susiduria su tokiomis problemomis kaip pilietiškumo stoka, nepagarba tautos istorijai, tradicijoms, kultūrai bei menui.

Menas – tai taip pat tautų, tradicijų, papročių, gyvenimo ir įvairių jo socialinių sričių dvasinės ir fizinės kultūros atspindys. Kultūra ir menas, kaip socialiniai reiškiniai, yra vienas kito dalis. Menas yra intelektualios asmenybės formavimo priemonė. Tačiau ši priemonė praranda savo efektyvinę galią. Meninis ugdymas praranda savo pozicijas, vaikų interesų fone. Vis sparčiau augant „virtualizacijai“ ir potencialios saviraiškos demotyvacijai, tradicinės meninės vertybės ir socializacijos, kaip integracijos į visuomenę, reikšmė nustumiama į šoną. Pasąmonė tai priima kaip natūralų procesą, kadangi nėra jokių saugiklių. Šis procesas yra kryptingas. Virtualus pasaulis iškreipia realybės pojūtį ir suvokimą bei prisideda prie vaiko integracijos į visuomenę regreso. Šiandieninį vaiką „augina“ ir „ugdo“ internetas ir televizija. Blogiausia yra tai, jog nėra tokios priemonės, kuri tarnautų kaip natūralus „filtras“. Šios problemos mastas, su laiku, auga kartais. Galiausiai prieinama prie asmenybės tragizmo, kurio pats vaikas negali suvokti. Šiandien auga tokia vaikų ir jaunų žmonių karta, kuri praranda betkokį sąlytį su menu, jo apraiškomis, kultūriniu gyvenimu, visuomenėje vykstančiais procesais.

Meno, kaip ugdymo priemonės, pateikimas yra vienas iš svarbiausių aspektų savirealizacijos proceso vyksmui. „Virtualizacijos“ nebeįmanoma sustabdyti, tačiau panaudojant su juo susijusius reiškinius ir temas, įmanoma iš naujo sudominti ir skatinti vaiką. Kalbant apie savirealizaciją ir socializaciją kaip meninio ugdymo rezultatą, pagrindinį dėmesį reikėtų skirti neformaliojo švietimo įstaigoms. Neformaliojo švietimo įstaigos užtikrina bendrojo lavinimo įstaigose įgyjamo meninio ugdymo pagrindų palaikymo tęstinumą. Jos yra tarsi tarpininkas tarp vaiko ir jo saviraiškos proceso. Neformaliojo švietimo ir bendrojo lavinimo įstaigos taiko skirtingas priemones integracijai į visuomenę, plačiąja prasme. Tačiau jų tikslas yra tas pats. Siekiant maksimalaus rezultato, vaikų atžvilgiu, reikėtų vystyti glaudesnius ryšius tarp šių dviejų ugdymo tipų institucijų. Neformaliojo švietimo įstaigos turi didesnę veikimo laisvę, joms galima platesnė interpretacija, šitaip leidžiant pilnai atsiskleisti vaiko meniniams gabumams. Menas pasireiškia tiek emocinėje, tiek fizinėje vaiko raiškoje. Raiškos proceso vyksmui būtinos tinkamos sąlygos. Deja, bet realybė yra liūdnesnė nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Savaime suprantama, jog didžiausios problemos yra finansavimas, pasenęs inventorius, netinkamos patalpos ir kt. Valdžios atstovai, kurie tiesiogiai atsakingi už jų gerovę, neužtikrina pakankamo finansavimo. „Skriauda“ pasireiškia būrelių kiekio mažinimu, mokesčio už lankymą didinimu, netinkamų patalpų likvidavimu. O tai reiškia, jog vaikų meninis ugdymas yra ribojamas. Įstaigos privalo save riboti, kad optimizuotų veiklą. Tokia optimizacija ir priverstinė „solidarizacija“ atsiliepia vaikų meninio ugdymo galimybėms visavertiškai ugdyti menišką asmenybę. Akivaizdu, jog tokios sąlygos ir aplinkybės demotyvuoja ir mažina vaikų potencialą. Todėl privalome investuoti ne tik dvasinius, bet ir materialiuosius išteklius, idant palaikytume meninio ugdymo tęstinumą vaiko saviraiškos raidoje.

Mes – suaugusieji esame autoritetinis pavyzdys, kuriuo vaikas seka ir jį mėgdžioja. Mūsų žodžiai, veiksmai yra priemonės poveikio, kuris jį motyvuoja ir skatina. Švietimo procese vaikas yra jo „centras“. Per meninį ugdymą skatinamas jo kūrybingumas bei pagarba meninėms vertybėms.