VE.LT tinklaraštis - VE.LT/BLOG

Iš raštų skrynelės (XII)

Dabar Klaipėdoje prasideda garsesnis dūzgimas dėl dujų terminalo, sužinosim daug naujienų - ne tiek apie terminalą, kiek apie asmenis, verslo struktūras, partijas. Nors nėra tai labai nauja, bet visada įdomu ir pamokoma.

Senovėje, subyrėjus sovietinei saugios laivybos sistemai ir stojantis ant kojų lietuviškajai, pas mus pagausėjo laivų avarijų. Ta proga parašiau interviu su keturiais fikciniais ekspertais, skirtingai - bet įprastais Lietuvoje būdais - aiškinančiais tų avarijų priežastis ir galimus jų prevencijos būdus. Reportažinės klaipėdiečio Algio Jankūno laivų nuotraukos tam straipsniui suteikė ir rupaus dokumentiškumo. O jau kalbintojas, toks pats fikcinis mano mielas Henrikas Zablockis, straipsnyje demonstravo tipišką anų laikų žurnalistui kuklų išsilavinimą prie tokio pat tipiško skvarbaus analitinio proto ir siekio pažvelgti giliau.
O žvelgiant tik plačiau, ta varijuojama istorija iliustruoja dėsnį „lietuviai bet kurį esaties slėpinį gali paaiškinti mažiausia keturiais būdais”. Man būtų malonu, jeigu jam prigytų Lizdeikos dėsnio pavadinimas. Taip mes deramai pagerbtume legendinį semiotikos mokslo Lietuvoje pradininką, ženklų sistemų tyrinėtoją, ypač daug nusipelniusį Vilniaus miestui.

„Veidas”, 1994, Nr. 11

Laivai krante

Šaltakraujiškiems klaipėdiečiams laivų avarijos pakrantėje jau tapo banalia kasdienybe. Vilniuje tai irgi niekam neįdomu. Reagavo tik „Lloydas”, įtraukęs Lietuvą į specialųjį egzempcijų registrą. Laivai, susiruošę plaukti į Šiaurės ašigalį, Skeleton Coastą ar Klaipėdą, turi sudaryti papildomą draudimo sutartį.
Kodėl laivai kaip banginiai savižudžiai puola į mūsų krantą? Galima būtų to paklausti jų kapitonų. Tačiau yra pagrindo manyti, kad burną šie atvers išimtinai vidinės jos ertmės aušinimo sumetimais. Todėl Henrikas ZABLOCKIS kreipėsi į nepriklausomus laivybos ekspertus.

Dr. hab. Artūras Sindbadas:

Priežastis yra paprasta - Žemės magnetizmo fluktuacijos. Noriu priminti, kad mūsų pakrantė yra tekstoninio sprūdžio zonoje, todėl čia lokalizuoti ne tik geoterminiai bei naftos ištekliai, bet ir taip vadinama Klaipėdos magnetinė anomalija (KMA).
Henrikas Zablockis:
Bet kol kas apie ją dar mažai teko girdėti…
A.S.:
Esu parašęs ir „Vyturio” leidyklai įteikęs straipsnių rinkinį „Tūkstantis ir viena naktis”, bet finansinės problemos sustabdė jo leidimą.
H.Z. :
Tačiau kaip pakrantė, kad ir kokia ji įsimagnetinusi būtų, gali pritraukti laivus?Aš noriu paklausti, ar Jūsų teiginiai paremti skaičiavimais?
A.S. :
Taip. Dar daugiau: man pačiam yra tekę stebėti, kaip magnetiškas krantas iš medinio laivuko ištraukė geležines vinis.
H.Z.:
Negali būti!
A.S.:
Bet taip yra. Kad būtų aiškiau, leiskite pademonstruoti veikiantį modelį. Čia krantas, o čia - laivas. Įsivaizduokim, kad laivas plaukia į uostą… Čia tegu bus uostas… Bzzzz… Slow speed… Krekšt! - Kur atsiranda laivas?
H.Z.:
Nuostabu! Pasagos formos metališkai atrodantis daiktas tarsi traukte pritraukia sąvaržėlę! Ar būtų įmanoma tai pakartoti?
A.S. (kartodamas demonstraciją):
Ir, pabrėžiu, jokios ekstrasensorikos ar bioenergetikos. Tik fizika.
H.Z.:
Bet kodėl ta fizika neveikė anksčiau? Aš turiu galvoje KMA.
A.S.:
Naftos eksploatacija. Lietuviška nafta turi diamagnetinių savybių. Per milijonus metų Žemės gelmėse nusistovėjusią trapią magnetinę pusiausvyrą dabar pažeidė bandomoji Genčių telkinio eksploatacija.
H.Z.:
Tai gal tuos gręžinius galima aklinai užkimšti?
A.S.:
Taip, bet tada padėtis savaime normalizuosis tik po 4-6 milijonų metų. Atsiminkite, geologinis laikas slenka lėtai. Bet aš jau radau išeitį. Pasirodo, juodieji serbentai gali katalizuoti šį procesą. Užveisus pakankamai serbentynų, stabilizaciją galima paspartinti iki 200 kartų. Tik plantacijų lokalizacija tebūnie kol kas neskelbtina.
H.Z.:
Ką gi, ačiū Jums.
A.S.:
Nėra už ką. Tiesa - visų mūsų tikslas. Žurnalistai ir mokslininkai išlieka laisvi tik tarnaudami Tiesai. Atminimui norėčiau padovanoti jūsų narsiam žurnalui veikiantį KMA modelį.
H.Z.:
Ačiū. Bzzzz… Žiūrėk tu man - akurat!

Dr. hon.c. Jovita Žabaitė:

Tai komunistų darbas. Visi žino, bet kol kas kartu nesudėjo trijų mozaikos gabalėlių: a) Brazausko vilos Nidoje; b) Šleževičiaus kontaktų Davose; c) MŽT-1044 avarijos. Kaip žinoma, Monako koncernas „Rouge et noir” nori monopolizuoti Lietuvos azartinių lošimų industriją. Todėl jie reikalavo įstatymiškai uždrausti lošimus (šalinami konkurentai!), o sau koncernas numatė būdą apeiti įstatymą. Dalykas tas, kad teritoriniuose vandenyse teisinis režimas yra daug liberalesnis negu sausumoje. Lietuva, jau ratifikavusi Jūrinę Konvenciją, gali tapti šio koncerno įkaitu. Ant seklumos užplukdytame laineryje įrengtame kazino lėbaus nedasideklaravę eldėdėpistai, gers vokišką degtinę, loš rusišką ruletę ir tyčiosis iš patriotų… Tokie yra jų planai.
H.Z.:
Bet su MŽT-1044 jiems neišdegė?
J.Ž.:
Galbūt dar per anksti atskleisti vaisas kortas… Šį kartą jiems sutrukdė Lietuvos karinis laivynas. Noriu priminti, kad tai - vienintelė ginkluotųjų pajėgų rūšis, kurios komunistams dar nepavyko sugriauti. Laivyno kontržvalgybos karininkas, nusigrimavęs jūreiviu, pasiaukojančiai išgėrė 1044-ojo busolės spiritą ir pakeitė jį „Likėnais”; todėl kapitonas nebegalėjo „pasodinti” laivo tiksliai suokalbininkų nurodytoje vietoje. Sąmokslininkai galutinai suprato pralošę (atleiskite už kalambūrą), kai avarijos vietoje pasirodė pusė mūsų karinio laivyno ir komandoras ėmė asmeniškai kontroliuoti padėtį. Tačiau savo kėslų „Rouge et noir” neatsisakė, ir mūsų tikrai laukia dar ne viena tokia „avarija”.

Dr. Stasys Grigulis:

Visada, kai įvykių logika atrodo nesuprantama - ieškokite naftos biznio interesų.
H.Z.:
Gali būti. Aš net esu kažkur tai skaitęs. Bet laivų katastrofos?
S.G.:
Pradėkime nuo nesenos istorijos. Kai nepavyko klaipėdiečiams primesti terminalą, Landsbergis organizavo seriją laivų katastrofų.
H.Z.:
Iš keršto?
S.G.:
Ne tai dabar jam rūpi. Kerštas palauks. Iš tikrųjų tai yra paruošiamosios akcijos treniruojant būsimus slapto terminalo darbininkus.
H.Z.:
?…
S.G.:
Plaukiojantis terminalas. Pastato užsienyje, atitempia čia ir nuleidžia gatavą ant grunto.
H.Z.:
Ar tai techniškai įmanoma?
S.G.:
Be abejo. Šiuo metu Newfoundlande „Green peace oil” jau stato to terminalo modulius, o „Rotary” instruktoriai mankština Šaltenio komandosus, kurie Juodkrantėje turės jį surinkti ir „nutupdyti”. Vakare sau taikiai užmiegam, horizonte plūduriuojant neaiškiems siluetams, o ryte - terminalas jau veikia! Ką visuomenė padarys prieš įvykusį faktą?
H.Z.:
Labai įtikėtina hipotezė. Tačiau dėl dviejų Jūsų pateiktų faktų aš turiu abejonių. Mano turimais duomenimis, njūfaundlendas yra tokia šunų veislė. Kaip galima šunyje (ant šuns?) statyti terminalą, tegu nors tik jo modulį? Prie šito fakto aš niekaip negaliu priprasti. Kitas dalykas, verčiantis mane abejoti, yra tos kompanijos pavadinimas. „Gryno pysiaus” ymydžis yra nepriekaištingas.
S.G.:
Geras „Gryno pysiaus” ymydžis yra tik PENio klubo dėka. O dėl to njūfaundlendo iš tikrųjų kažkaip neaišku. Gal vertėja pripainiojo? Bet visa kita darniai siejasi tarpusavyje. Pamenate dešiniųjų sukeltą triukšmą dėl Prezidento rezidencijos Nidoje? Tada buvo iškilusi grėsmė visiems jų planams. Bet mūsų, pasakyčiau, pernelyg nuolaidus Prezidentas padarė kilnų gestą, kurį jie, deja, suprato savaip.
H.Z.:
Kaip silpnumą?
S.G.:
Būtent! Ir iškart ėmė forsuoti savo alternatyvaus dešiniojo terminalo avantiūrą.
H.Z.:
Žiūrint iš jūros pusės, jis tikrai būtų dešinysis, o Būtingėje - kairysis. Bet matyt galimas ir priešingas, kontinentinis požiūris?
S.G.:
Nepolitikuokime. Grįžkime prie Juodkrantės terminalo. Ar atkreipėte dėmesį į žinutę spaudoje, kad iš MŽT-1044 buvo išpumpuota 4 tonos naftos produktų? Viskas labai primityviu lygiu. Atvažiavo traktorius su cisterna, nutiesė žarną ir išsiurbė. Šiuo atveju jiems rūpėjo tik patikrinti principinę galimybę priimti naftos produktus ir išžiūrėti visuomenės reakciją.
H.Z.:
Ir?
S.G.:
Kaip matote, visuomenė, pavargusi nuo politikos, žinią sutiko gana abejingai. O kai jie pradės eksploatuoti tą terminalą, visuomenei skelbs, kad nieko ypatingo ten nevyksta, atseit, ne 4 t, o 4 mln. t pumpuojama, tai kas čia tokio? Skaičiai skiriasi, ir tiek.

Deja, jei mūsų tautą kas ir pražudys, tai ne okupantai, o mūsų pačių abejingumas dešiniųjų diversijoms.

Doc. Liusinda Paberžytė:

Džiaugiuosi, kad leidote susipažinti su kolegų nuomonėmis dėl laivų katastrofų priežasčių, nes galėsiu raiškiau artikuliuoti savo nuostatas.
Pirma. Technokratiniai ar politizuoti aiškinimai yra naivūs ir nepagrįsti.
Antra. Vienintelė tikroji priežastis yra jūrinės kultūros stoka. Visi kiti dalykai - konstrukcija, varikliai, audros, srovės - yra antriniai ir nieko negali paaiškinti, todėl:
Trečia, būtinas fundamentalus ir sisteminis požiūris į problemą.
Nepretenduodama į visažinystę, kalbėsiu tik apie vieną aspektą, būtent, ritualinę laivosaugą.
Mūsų protėviai rūpintis saugiu plaukiojimu pradėdavo dar prieš laivo statybą. Kruopščiai atrinkti dar tebestovintys medžiai būdavo metafiziškai apdorojami, ir tą metafizinę substancijos dimensiją protėviai rūpestingai puoselėdavo per visą laivo gyvenimą. Peterburge, Aleksandro III muziejuje, prof. E. Volterio rinkiniuose, saugoma ritualinių kuršių pirštinių kolekcija. Pastačius kurėną, šeimininkė įteikdavo meistrui tokias kumštines pirštines, o šis jas užmaudavo ant laivo pirmagalio, taip apdrausdamas laivą nuo nelaimių. Pirštinėse išmegztas ornamentas - tai žvaigždėlapis, kuriame labai tiksliai pavaizduoti Grįžulo Ratai ir Šiaurinė. Beje, mano mokslinio darbo tema yra „Tautinė navigacija ir laivosauga”, ir jeigu būtų įdomu, aš galėčiau…
H.Z.:
Ne, ačiū, nors tai ir nepaprastai įdomu. Bet argi tai nėra tik prietarai?
L.P.:
Ką gi, dažnas taip galvoja. O aš sakau, kad jeigu pragmatiški mūsų protėviai gaišo laiką ir jėgas tiems dalykams, vadinasi, žinojo, ką daro. Atvirkščiai, beprasmiai yra radarai, satelitai ir kiti dabar madingi dalykai. Neįkalbinėsiu jūsų - pro langą gerai matosi „Rudolf Breitscheid”. Galite sakyti ką norite, bet mūsų protėvių laikais tokių gėdingų vaizdų nebūdavo. Dabar, kai įvyksta katastrofa, sudaroma „komisija”, kuri „išsiaiškina” priežastis. Ir užrašo: „pasikeitė srovė”; „sugedo variklis”; „deviacija”. Gerai, bet kodėl tas variklis sugedo, kodėl ta srovė pasikeitė? O tikroji priežastis greičiausiai buvo ta, kad laivu plaukė jūreivis, kurio antakiai suaugę, o krante kažkas padėjo duonriekį peilį ašmenimis į viršų.
H.Z. Tai be galo įdomūs samprotavimai. Tad ko reikėtų imtis, kad…
L.P.:
Supratau. Pirma: pagaliau įkurti Klaipėdos Herkaus Kanto universitete ritualinės laivosaugos fakultetą.
Antra: skirti natūriniams bandymams 26 įvairaus tonažo laivus (specifikaciją esu paruošusi). Po penkerių metų mes jau turėtume pirmąją metafizikų marinistų laidą.
H.Z.:
O šiandien? Ką daryti šiandien? „Vasiugan”, Kl-501, MŽT-1044… Reikia spręsti dabar!
L.P.:
Galiu pasiūlyti ir laikiną išeitį: atšaukti iš Seimo kpt. pad. Žurinską ir pavesti jam atkurti laivyne visiems gerai žinomą pareigybę.
H.Z.:
Bet, atleiskite, juk tai reikštų faktinę laivyno resovietizaciją!
L.P.:
Kas jums svarbiau - ideologiniai fantomai ar saugi laivyba? Praktika rodo, kad audros metu neblogai padeda išraiškingai perskaitytas skirsnis iš „Kapitalo” apie diferencijuotąją žemės rentą. Rišantis prie krantinės gerai tinka kas nors iš Dzeržinskio raštų. Jungai juk neduosi atbambėti. Visur turi dirbti profesionalai.
H.Z. Kažkokia mistika…
L.P.:
Atvirkščiai, tai praktinė patirtis. Aš esu mokslininkė, ir į tuos dalykus reikia žiūrėti realiai.
H.Z.:
O ar nepadėtų, jei mes jūrą išplaktume rykštėmis?
L.P.:
Gal tai tiktų p o s t f a c t u m, bet a n t e f a c t u m… Manau, kad tai yra tik prietaras, neparemtas jokiomis mokslo žiniomis.