Iš raštų skrynelės (VII)

2010-08-27 – 19:52

Autorius: Linas Poška

 

Žodžio laisvės amžius buvo maždaug 1989-1992 metais. Tada sugriuvo senieji cenzūros modeliai, o naujieji dar nebuvo užankštę žodžio ir minties erdvės.

Pateikiamas tekstas buvo išspausdintas „Mažojoje Lietuvoje“, berods, 1989 09 06, sovietinės cenzūros (Glavlit) panaikinimo proga. Rašytas ir kaip hommage‘as mano mylimam autoriui, pirmą kartą panaudojusiam tokį pasišaipymo iš cenzūros būdą. Jo neskaičiusiems čia primenu: jis imitavo cenzorių išbraukymus palikdamas tekste tuščius tarpus, kuriuos, tačiau, skaitytojas be vargo mintyse užpildydavo.

Gyvybės vardu!

Susirūpinimą ir baimę kelia karinis             , esantis Užubaliuose. Kadaise jis buvo miesto pakraštyje, bet dimetiloksikarboksilo gamykla per penkmetį mechaniškai patrigubino Užubalių gyventojų skaičių, ir            atsidūrė mažne miesto viduryje. Penkiasdešimties metrų atstumu nuo jo yra septyni vaikų           ir abi miesto klinikinės               . Nenuostabu, kad mieste vaikų sergamumas per metus pašoko            (sic!) kartų. Kitaip ir būti negali, kai kas kelios minutės kaukdami kyla ir leidžiasi rusų              . Jeigu okupacinei kariuomenei nerūpi mūsų vaikų sveikata, juolab ji nesivaržo niokoti gamtą. Kariškiai kaltę verčia chemikams; mes chemikams taip pat turime priekaištų – tai jie išnuodijo Šaltuonoje žuvis ir dusina žmones. Tačiau             nustojo kvarkti tik tada, kai                    upėje pradėjo skalauti autus. Dabar Šaltuona – tylos ir mirties upė, ant kurios krantų girdėti tik nebūtin tremiamos tautos rauda.

Nesitenkindama lėtu žmogaus ir gamtos žudymu, suįžūlėjusi kariauna vykdo ir specialiąsias bauginimo akcijas. Visai neseniai, grįždamas iš mokomosios užduoties,                          apšaudė “Lenino keliu” kolūkio fermą. Kulkos suvarpė tris            ir vieną            . Tik laimingo atsitiktinumo dėka                                 .               generolai mėgina pateikti šią provokaciją kaip atsitiktinį incidentą. Žalieji mano kitaip. Priemonių, kurių prieš žemės ūkį griebėsi Giedraitis*, fone šitas atentatas toli gražu neatrodo atsitiktinis. Tenka kalbėti apie karinio-agrarinio komplekso šaltakraujiškai suplanuotą ir įvykdytą nusikaltimą prieš                        . Mes reikalaujame nubausti ne tik tiesioginį vykdytoją, prieš įstatymą turi atsakyti ir                   , ir agromilitariniai krikštatėviai! Todėl Užubalių žalieji kreipiasi į visus, kam brangi gyvybė:                               todėl negali

ir Žaliųjų

be ateities                     jėga vienybėje. Taip mes nugalėsime!

Žalieji daugiau nebetoleruos ir Glavlito valdininkų tarnybinio sadizmo. Tarybos posėdyje nutarta                    ir

kraugeriškiems , nes

nusikaltimus.                                                                              !!! Tegu tai bus pamoka likusiems!

Užubalių Žaliųjų koordinacinės tarybos mediatorius
Henrikas Zablockis

* Tuometinis žemės ūkio ministras