VE.LT tinklaraštis - VE.LT/BLOG

Iš raštų skrynelės (III)

Legendinei 1520 mm vėžės kultūrai (Хватай мешки -/ Вокзал отходит!) priklausė ir senovės Lietuva. Naktiniai traukiniai Klaipėda-Vilnius ir Vilnius-Klaipėda, judėdami tramvajaus greičiu, stodami kiekvienuose Tarvainiuose, užsukdami ir į Kauną, per naktį veždavo pirmyn atgal lietuvius iš vieno šalies pakraščio į kitą. Pateikiamo teksto literatūrinė vertė, suprantama, kukli: tiesioginė kalba, monologas, man visada sunkiai lankstosi; išprusęs skaitytojas matys ir ne autentiškus, o graibščiai skolintus stilistinius sprendimus. Tačiau šį tekstą tada rašiau pirmiausia kaip antropologas, rūpindamasis ainiams išsaugoti nykstančios 1520 mm kultūros nuotrupas. Tad tik pastaroji aplinkybė ir suteikia man įžūlios drąsos teikti atlaidžiam skaitytojo dėmesiui šį senovės raštą.

“Veidas”, 1993 06 17

Traukinys Nr. 663 arba Vilnius-Klaipėda

(Vertingi, nors ir ištęsti, Boleslovo Zablockio pamokymai ir patarimai išsiruošusiam į kelionę Henrikui, kuriuos pastarasis, pagarbiai patrumpinęs, užrašė ir teikia retai važinėjančių patogumui, kad šie perskaitę galėtų geriau pasinaudoti geležinkelio privalumais ir, atvirkščiai, išvengti nepatogumų bei rūpesčių, aktualių ilgoje kelionėje prie jūros.)

„Tu vis sakai, vaike: maža ta mūsų Lietuvėlė, ką mes galim…

Lietuva, vaike, nėra maža. Jeigu būtų maža, nereikėtų 10 valandų per ją važiuoti. Užmiegi vakare važiuodamas per Lietuvą, atsibundi ryte - tebevažiuoji. Atsimenu, kai vežė per Kazachstaną, vagono sienoje prasiurbinome skylę (…)

Geriausia važiuoti bendrame vagone. Važiuodamas plackartu ar kupė su visokiais korumpuotais funkcionieriais ir biržos broileriais, tik dykai švaistai pinigus. Tiesa, plackarte gali pasiimti patalynę, bet kai kartą pamiegojau, mane visą išbėrė. Prieš ketverius metus tai buvo. Nežinau, gal dabar kitaip, gal geresnė higiena. Bet aš nebemėginu. Be to, plackarte vagia kaip pasiutę. Koks gali būti miegas, kai aplink šmirinėja biržos rokeriai ir kitokie mafijozai. Seniau tokių dalykų (…)

Dabar vasara, tai gerai. Bet kai važiuosi žiemą, atsimink, kad naktinis traukinys turi du bendrus vagonus - vieną priekyje, kitą - gale. Tai tu jau apsižiūrėk: kurio vagono palydovė vyresnė, į tą ir lipk. Tos jaunos mergos, kur iki 50, dažniausiai ne krosnį kūrena, o duodasi užsidariusios savo kupė. Vagone šalta, užmigti negali, ir nenorėdamas girdi, kaip jos ten pornografiškai kvykčioja. Stengiesi galvoti apie Lietuvą, o ryte - moment bronchitas. Normaliai kūrenti jos pradeda gal nuo kokių 50 metų. Tu, vaike, žiemą jau taip ūkiškai pasižiūrėk. Kad jauna, kad uodegą moka kraipyti, tai dar ne viskas. Dorai atlikti pareigas, rūpintis židiniu ir šiluma gali tik subrendusi moteriškė. Tarp mūsų kalbant (…) O ir Kristina: kai atvažiuoju su dešrom, pasitinka kaip Landsbergį, o išvažiuojant dėl bilieto pačiam su nomenklatūros spekuliantais tenka grumtis. Aš ir nesiskundžiu. Merga yra merga. Po kokių 30 metų ateis į protą. Visos ateina.

Dar vieną dalyką žinok, jei kada važiuosi švenčių dienomis. Jeigu nespėjai įlipti į vagoną su pirmaisiais 200, iškart plėškis ant bagažo lentynos, kaip aš per Kalėdas. Todėl tada ir parvažiavau sau sveikas ir linksmas. Tada bevažiuodamas supratau, kad Velykas ir Kalėdas įvedė nukairėję ateistai, kad tik dar labiau pasityčiotų iš patriotų. Dar kai Brazauskas grąžino Katedrą, aš pagalvojau (…)

Žmonės bendrame vagone sąžiningesni negu kur plackarte, bet tu vistiek nežiopsok. Man yra pavogę beveik visai dar naujus batus. Aš paskui Klaipėdoje senajame turguje juos atpažinau. Bet ką žmogus turguje įrodysi. Užstumdys. Tik dėl įdomumo paklausiau to korumpuoto informatoriaus: po kam. Lupa žvėriškai! Aš juos už 40 rb pirkau, aštuonerius metus atnešiojau, o jis užšaukė tūkstantį (…) Bet šiaip jau, kaip dabartiniams laikams, bendrame vagone žmonės sąžiningesni. Tik nervingi, kai išgėrę. Todėl rinkis, jei gali, antrojo aukšto gultą. Jeigu kas, žūtbūt laikykis, atsispardyk, neleisk nutraukiamas ant grindų. Tokiu atveju ne gėda ir gerklę paleisti. Kiti dažnai kuklinasi kaip dainų dainelės konkurse. Tai jau tu, vaike, atmink, kad bendras vagonas - ne Sporto rūmai. Andantės moderatą pamiršk. Tokiu atveju reikia paprastai, liaudiškai, iš širdies. Atsispardai - ir rėki. Rėki - ir atsispardai. Ne dėl to, kad kas atbėgtų gelbėti, bet gal jiems patiems užguls ausis ir atstos. Net jeigu tokiems infiltruotiems mankurtams ir pavyko nutraukti tave ant grindų - dar ne amen. Lietuvis niekur nepražus. Tik spėk įsikabinti į kojelę, laikančią staliuką, ir prisitrauk po juo. Galva ir pilvas apsaugoti, ant viršaus tie kagėbistai užšokti irgi negali - staliukas trukdo, - gyveni kaip Dievo pažasty. Palyginus, tarkim, su kamera, vagonas yra daug saugesnė ir patogesnė gintis vieta. Kai mes (…) Aišku, jei su peiliu eina, tai kita kalba. Bet man tokio atvejo traukinyje dar nėra pasitaikę. Kita vertus, dabar ir gatvėje naktį (…)

Daugiausia vargo būna maždaug iki Kėdainių, o jau nuo kokios Baisogalos galima miegoti ramiai iki Klaipėdos. Čia svarbiausia - pripratimas. Kai mus pirmą kartą nuleido į šachtą (…) Kas dar yra gerai - kelionei nesusigaišta diena. Naktį sau dykai tarsi viešbutyje išsimiegi - ryte kaip agurkėlis į darbą. Ir pigumo nepamiršk. 340 talonų - ar tai dabar pinigas? Tu va juokiesi, kad Lietuva Kazachstano didumo, jei reikia visą naktį per ją važiuoti. O aš tau atversiu antraip. Jei už vieną doičmarkę visą šalį rinkiu gali apvažiuoti, tai kokio ji didumo? Manyk, kaip koks Lichtinšainas. Na, gal kaip du Lichtinšainai, bet tai jau paskutinis mano žodis!”