Gyvenimas Žemėje marsiečio akimis
Ką pagalvotų marsietis ir ką jis pamatytų, pažvelgęs į Žemę iš savo planetos pro galingą teleskopą arba atskridęs kosminiu laivu?
Manau, kad puikiai galiu įsivaizduoti. Žmogaus žvilgsnis į skruzdėlyną būtų analogiškas. Tarkime, atskrenda marsietis savo modernia skraidančia lėkšte ir stebi Žemės gyventojus iš aukštai. Jis mato kaip laksto mažos skruzdėlytės, jos kažką daro, kartais sustoja, leidžia keistus garsus ir toliau juda. Pavargsta, sutemus sulenda į savo lizdus ir miega. Būna išimčių, kai kas nemiega o kažką veikia tada kai kiti miega, tačiau nekeičia bendro vaizdo esmės. Pirmą kartą Žemę pamatęs marsietis nesuprato tų Žemės gyventojų skleidžiamų garsų, nežinojo jų reikšmės.Todėl pasikrapštė marsietis tą vietą, kur jo mąstymo priemonė (mūsų supratimu - smegenys) yra, ir nusprendė, kad jis turi išsiaiškinti kas gi vyksta šioje Žemės planetoje, kaip tai vyksta ir kodėl.
Marsietis kaip tarė, taip ir padarė. Surinko didelę specialistų komandą, nusiuntė į Žemę apsižvalgyti bei paieškoti svarbiausių dalykų. Pasiskirstė marsiečiai į kelias grupes pagal tai kas kokią sritį tyrinės ir nuėjo savo darbų dirbti.
Susirinko marsiečiai po savaitės ir dalijasi įspūdžiais. Pirmasis, atsakingas už augalus, sako, kad Žemės gyventojai yra labai laimingi, nes jie Žemėje turi labai daug gražių ir įdomių augalų, kurie jiems padeda išgyventi ir sukurti nuostabias gyvenimo sąlygas. Antrasis, atsakingas už gyvūnus, sako, kad Žemės gyventojai yra labai laimingi, nes jie Žemėje turi labai daug įvairių gyvūnų, kurie ne tik vieni kitais minta, bet ir vieni kitiems padeda išgyventi, bei vieni kitiems sukuria geresnes gyvenimo sąlygas. Trečias, atsakingas už keistus dvikojus padarus, kurie stato namus, skraido lėktuvais, važiuoja traukiniais, automobiliais, garsiai triukšmauja vieni su kitais kažką aiškindamiesi su susėję į krūvą, bet išsiskirstę, ir toliau nieko nedarantys, buvo nustebęs ir nieko gero negalėjo pasakyti. Žinot, kolegos marsiečiai, aš net pradėjau suprasti apie ką tie žemės padarai, save laikantys žmonėmis, šneka. Aš supratau, kad šitie padarai yra nepatenkinti viskuo, o, ypač, ekonomine padėtimi Žemėje. Aš pats pamačiau kokią puikią gamtą jie turi, kokios geros gyvenimo sąlygos yra žemėje, o jie skundžiasi. Kažkas čia negerai, pamaniau sau. Bet, kai tik pradėjau gilintis į reiškinio priežastis, tai visai sutrikau ir nieko nebesupratau. Ar jūs galite įsivaizduoti, kad jie kalba apie kažkokios ekonomikos augimą ir plėtrą. Kai pamėginau išsiaiškinti kiek ta plėtra gali tęstis ir gavau atsakymą, kad ji yra begalinė, mane apėmė siaubas ir nerimas, todėl nedelsdamas viską mečiau ir pabėgau.
Tačiau smalsusis marsietis, kuris pirmasis atvyko ir visus pasikvietė, jiems ir sako - mes atvykome pažinti Žemę su visais jos gyventojais, todėl nenuleisdami rankų dirbsime tol, kol nesužinosime, kas tai yra ekonomika ir kiek dar ji gali plėstis. Kokią grėsmę ši ekonominė plėtra gali sukelti Marsui ir mūsų planetos gyventojams. Turime imtis visų priemonių apsisaugoti nuo beprotiškų žemės gyventojų veiksmų.
Surinko pačius išmintingiausius marsiečius ir pasiuntė tirti Žemės gyventojų ekonominės plėtros priežasčių ir galimų pasekmių. Marsiečiai sugrįžo tik po gerų metų. Niekaip jiems nesisekė išsiaiškinti kaip ta žmonių ekonomika veikia. Grįžę, jie dar ilgai analizavo ir tyrinėjo savo patirtį, kol galų gale suprato kas vyksta. Tai ką jie suprato, marsiečius nustebino, bet kartu nudžiugino ir nuramino. Ir, pamanė jie sau, tegul tie žmonės augina savo ekonomiką kiek tik nori, nes Žmonių ekonomika mums marsiečiams nebaisi ir nieko blogo padaryti negali. Apsiramino marsiečiai, susirinko savo daiktus, pasiėmė suvenyrų iš Žemės ir išskrido. Paliko tuos Žemės “kirminus” ir toliau auginti savo ekonomikos, nes marsiečiai jokių bendrų reikalų su jais negali turėti. Ką tie nabagai Žemės žmogeliai gali suprasti apie tikrąsias gyvenimo teikiamas vertybes? Ir kaip galima vykdyti kokią bendrą veiklą su jais, kai gyvenimo teikiamos vertybės yra skirtingai suprantamos. Žemės žmonės sėkmingai naikina tikrąsias vertybes, o aukština savo pačių sukurtas dirbtines. Žemės žmogeliams dar augti ir augti…
Pamėgino marsiečiai pritaikyti savo supratimą apie gyvenimo vertybes Žemės žmonėms ir pamatė, kad viskas tinka. Tik, kad patys žmonės dar to nesupranta. Nenorėjo marsiečiai įtakoti kitos planetos gyventojų evoliucijos, todėl leido jiems patiems kankintis. Parašė tik šį laišką tiems, kurie yra smalsūs ir nesitenkina jau pasiektu pasaulio pažinimo lygiu.
Šiais metai man netyčia pavyko jį surasti ir iššifruoti, todėl noriu su gerbiamais skaitytojais pasidalinti. ką pavyko suprasti.
Ką gi iš tikrųjų suprato marsiečiai apie Žemės žmonių ekonomiką?
Marsiečiai stebėjo, rašė, analizavo kas vyksta žmonių visuomenėje. Jie klausėsi ką žmonės sako, ką jie po to daro, galvojo kodėl jie taip daro, žodžiu, stebėjo visą žmogaus vykdomą veiklą. Pavyzdžiui, jie girdėjo kaip kai kurie žmonijos lyderiai viešai sakė, mes padarysime taip, kad Žemėje žmonėms gyventi bus geriau, nei iki šiol. Stebėjo marsiečiai kas vyko po to, o padėtis darėsi priešinga, nes vis daugiau ir daugiau žmonių skundėsi, kad gyvenimas blogėja.
Marsiečiai girdėjo žmones šnekant, kad jiems reikia vis daugiau ir daugiau pelno, turtų, pajamų, kad gyvenimas gerėtų, bet realiai turtų daugėjo, o gyvenimas nuo to geresnis nesidarė. Ir visi tokie faktai marsiečius varė į neviltį, nes niekaip negalėjo suprasti kaip tai gaunasi, kad Žemės žmonės žino ko nori, pasiekia tai ko nori ir vistiek lieka nepatenkinti.
Tai ką suprato marsiečiai jie sau susirašė į kelias trumpas tezes ir formules.
Marsiečiai jau senai žino ką jie iš tikrųjų nori pasiekti per savo gyvenimą, todėl jiems nekyla jokių problemų dėl sprendimų priėmimo ir vykdomos veiklos.
Marsiečiai supranta, kad:
- gyvenimas yra kiekvieno individo poreikių tenkinimas.
- kiekvieno individo poreikiai yra dviejų lygių: fiziologiniai, kurie užtikrina išgyvenimą, ir kūrybiniai, kurie nukreipia “laisvą” energiją, likusią nuo išgyvenimo funkcijos vykdymo, kitokiai veiklai, kuri teikia malonumą ir pasitenkinimą patiems kūrėjams ir jų stebėtojams.
Marsiečiai žino, kad:
- gyvenimo tikslas yra kuo geresnis kiekvieno marsiečio visų poreikių patenkinimas,
- didžiausias gyvenimo tikslas - kuo ilgesnės, didesnės ir turiningesnės kūrybinės veiklos darymas
- geras gyvenimas yra sugebėjimas džiaugtis, kai kiekvienas nors ir menkiausias poreikis yra patenkintas.
Kiekvienas marsietis turi savo poreikių sąrašą, kuris kiekvienam marsiečiui turi būti patenkintas, ir to siekia visi marsiečiai. Marsiečiai drąsiai gali prašyti kitų marsiečių pagalbos ir žino, kad ji bus suteikta, nes tai yra bendra jų poreikių tenkinimo sukurtos ir palaikomos sistemos dalis.
{ Formulės:
Gyvenimas = poreikiai + pasitenkinimas.
Geras gyvenimas = pasitenkinimas, kai patenkinami išgyvenimo poreikiai, + pasitenkinimas, kai patenkinami kiekvieno marsiečio individualūs kūrybiniai poreikiai. }
Marsiečiai taip pat žino, kad kiekvienas marsietis yra skirtingas ir vienas kito visu šimtu procentų neatkartoja, todėl kūrybinius poreikius kiekvienas marsietis formuoja pats bei jam padeda aplinkiniai bei labiau patyrę kolegos. Kiekvieno marsiečio kūrybinių poreikių tenkinimas yra bendras visų marsiečių reikalas, nes daugeliu atveju dėl kūrybos sąlygų marsiečiai turi koordinuoti savo pavienius veiksmus. Žodžiu, marsiečiai tikrai žino, kad geriausių rezultatų galima pasiekti tinkamai suformavus bendraminčių komandą.
Marsiečiai gimsta jau poreikių sąrašu, kuris jiems augant keičiasi. Iš tikrųjų yra du poreikių sąrašai: pirminis ir antrinis. Pirminis poreikių sąrašas priklauso nuo aplinkos sąlygų ir marsiečių vidinės sandaros. Šį sąrašą marsiečiams sudaro tėvai. O antrinis sudaromas kartu su kitais kolegomis ir priklausomai nuo konkretaus marsiečio kūrybingumo, įgimtų ir išugdytų talentų ir gebėjimų.
Marsiečiai, skirtingai nuo Žemės žmonių, neaugina ekonomikos, jiems to nereikia. Jie naudoja savo kūrybines galias savo gyvenamajai ir kūrybinei aplinkai gerinti. Žemės žmonės siekia pelno ir naudos, tikėdamiesi, kad jie galės nusipirkti produktus, kurie patenkins jų poreikius ir suteiks džiaugsmą, o marsiečiai, patys tenkina savo poreikius ir džiaugiasi arba jaučia pasitenkinimą, juos patenkinę.
Marsiečiai jau senai nesiekia pelno, nes jiems nereikia jokios perteklinės vertės ar pripažinimo. Marsiečiai drąsiai ir ryžtingai išmeta niekam nereikalingus daiktus, atsisako bet korių nereikalingų ir jų poreikių neatitinkančių procesų.
Iš tikrųjų marsiečiai nenaudoja pinigų, nes pastarieji labai iškraipo poreikių tenkinimo sistemą ir apsunkina pasaulio suvokimą?
O tai, kad marsiečiai buvo teisūs, atskleidė jų Žemės žmogaus mąstymo mechanizmo ir sistemos analizės pagrindu padarytos išvados.
Pirmoji problema, kurią marsiečiams pavyko atskleisti buvo ta, kad Žemės žmonės painioja realaus ir jų menamai suvokiamo (įsivaizduojamo) pasaulio reiškinius ir sąvokas.
Antroji problema yra ta, kad Žemės žmonės neturi realaus gyvenimo tikslo, todėl vietoj jo naudoja savo pačių sukurtą ir įsivaizduojamą tikslą. Tokio tikslo siekimas ir pasitenkinimas jį pasiekus niekada nesutampa su realiais žmogaus pojūčiais, todėl gimdo nusivylimą.
Trečioji problema yra ta, kad Žemės žmonės neturi sudaryto savo gyvenimo poreikių sąrašo, kuriuos kiekvienas žmogus per visą savo gyvenimą turi patenkinti (kaip tai daro marsiečiai). Kai nėra jokio sąrašo, tai žmonės negali išrinkti ir prioritetų, bei negali susitarti dėl poreikių tenkinimo tvarkos ir mechanizmų. Žodžiu, Žemės žmonės patys sau dirbtinai sukuria problemas, kurias paskui sprendžia ir spręsdami vis labiau mažina galimybes patenkinti tikrus poreikius. Todėl vis daugiau lieka nepatenkintų poreikių. O didėjantis nepasitenkinimas savo gyvenimu, nuolatos kelia įtampą visuomeniniame gyvenime.
Marsiečiai apsidžiaugė, nes jie suprato, kad kūrybingi Žemės gyventojai, augindami ekonomiką, prikurs tiek daug dirbtinų problemų sau patiems, kad jiems neliks jokių galimybių kėsintis į marsiečių gyvenimus per artimiausius šimtmečius.
Štai kodėl mes dar negalime susisiekti su marsiečiais, nors tiek daug ryšio priemonių sukūrėme ir nusiuntėme į Marso planetą. O jūs galvojote, kad dėl kitų?

Anonymous 2010 01 08 – 03:26
Nesugebejau iki galo….
Analitikas 2010 01 08 – 16:23
Įdomiai, įdomiai. Ypač pirmoji dalis. Antroji dalis, kur kalbama apie poreikių patenkinimo poreikius, sakyčiau nedakepusi, su vėjo elementais. Taip pat ir trečioji dalis. Autorius turbūt labai jaunas ir jam neteko susipažinti su marksistine filosofija ):, kuri įrodė, kad kiekvienas patenkintas poreikis gimdo naujus poreikius. Tai reiškia - visų poreikių patenkinti neįmanoma. O didesnį malonumą teikia ne pats poreikio patenkinimas, o to patenkinimo siekimas. Prisiminkime romėnų požiūrį - po sukergimo kiekvienas žvėris liūdnas. Visai gali būti, kad dejavimas, skundimasis, nepasitenkinimo reiškimas yra pasitenkinimo siekimas ir teikia Žemės žmonėms didžiausią malonumą. Bet dėl lengvesnio supratimo ir siekdamas pritraukti daugiau komentatorių, trečiojoje dalyje Žemės žmones pavadinčiau lietuviais, o marsiečius - danais, amerikiečiais, kartais airiais ar kitais, pagal situaciją. O problema aktuali. Pagirtinas pats bandymas ją analizuoti. Tik su formulėmis reikėtų atsargiau. Labai retai prie 2 pridėjus 2 gausi 4.
packeris 2010 01 13 – 18:51
eh….utopija….kad gi man kaip nors i marsa…..analitikui noreciau papriestarauti…autorius abejoju kad butu tiek neispruses ir nezinotu marksizmo, manau marsieciai ir nesako kad patenkinus poreiki ju daugiau nebebus…poreikiu tenkinimas tai nesibaigiantis(MALONUS) procesas, ir puiku…nenoreciau gyventi zinodamas kad kazko pasiekes daugiau neturesiu ko siekt….o vat marksizmas, ar bent jau mums zinomos(isbandytos) jo itvirtinimo formos, abejoju ar padeda patenkinti pagrindinius - kuribinius poreikius.bet cia turbut ne idejose esme…mes patys- t.y zmones dar nemokame gyventi “is idejos”, mes supuve materialistai nesugebantys mastyti idejomis…mes mastome pojuciais - silta-gerai; salta- blogai;daug-gerai:mazai-blogai ir t.t. manau cia visa esme…
AK 2010 01 14 – 01:27
Įdomiai, bet kaip prisiversti šitiek perskaityti, juk ne knyga? Gal manjana…
zzz 2010 01 14 – 14:57
Marsiečių ir žemiečių skiriasi gyvenimo sąlygos, matomai, ir skirtingos mūsų evoliucijos. Mes tiesiog skirtingi. Tai, kad mes, žemės žmonės, pernelyg daug reikšmės teikiame materialinių poreikių tenkinimui, savo skonio receptorių pamaloninimui - tai faktas. Ir visai žmonės nesirūpina savo dvasinės evoliucijos augimu. Retas žmogus tėra perskaitęs šventą raštą, retas stengiasi savo gyvenimą sinchronizuoti pagal bažnyčios ritmus. O dar retesni studijuoja kitą dvasinę literatūrą savarankiškai, iš žingeidumo atskleisti gyvenimo paslaptį. Iš to ir kyla daug nesusipratimų. Žmonės patys nesupranta, kad gyvenimo prasmė nėra vien skaniai valgyti ir dar išgerti alkoholio, bei gražiau rengtis. Yra kiti kriterijai žmogaus išsivystymo lygiui įvertinti, bet dauguma nesidomi niekuo aukštesniu, dvasingesniu. Tai todėl, kad jie tebemiega latentiniu miegu, sąmonė inertiškai atmeta bet kokias naujas idėjas. Tamsa visuomet priešinasi šviesai. Bet šviesos savybė yra pažvelgti į pačius tamsiausius užkampius ir juos apšviesti. Tada tamsa žiauriai supyksta, nes žadinti miegantį - šiukštu, nevalia
Taigi ne marsiečiai nužudė savo dvasinį Mokytoją, o mes, žemiečiai. Ir net 2 tūkstančius metų grožmės ta kančia, priešinamės Kristaus kūno nukėlimui nuo kryžiaus. Tas neišmanymas dėl savišvietos stokos. Toks primityvus išsivystymo lygis nebegalės likti naujoje, Vandenio epochoje. Žmonės bunda, bet laaabai lėtai. Norėtųsi greitesnių tempų, bet, deja, ne visi to nori, dauguma priešinasi, nes gyvenimo vertę tesuvokia, kaip materialinių gėrybių kaupimą. Toks lygis.
AK 2010 01 15 – 03:06
“Štai kodėl mes dar negalime susisiekti su marsiečiais, nors tiek daug ryšio priemonių sukūrėme ir nusiuntėme į Marso planetą. O jūs galvojote, kad dėl kitų?”
Brangieji, juk tai vieninteliai tyčia pakišti paskutiniai sakiniai priekaištams išgalvoti. Pats rašinys tiesiog nuostabus. Atleiskite pirminį atsargumą, manjana yra čia ir dabar.
Dainora 2010 01 16 – 03:42
Labai filosofiska ir grazi pasaka. Aplamai pasaulis perdaug materealus. Rasytojas puikiai palygina marsiecio sudarytus du sarasus, pagal kuriuos jis ir orientuojasi, zino ko siekia. O pasaulio zmones nezino ko nori : cia jie kariauja, cia baisiai skuba kuo daugiau prigaminti, nors to jau nebeimanoma suvartori. Todel turime daug sukti sau
galvas, kaip gi sunaikinti ar paslepti, tai kas jau sunaudota,
nebereikalinga. Kuo daugiau suvalgyti, kuo ilgiau dirbti, kad isvis nereiktu mastyti, kuo daugiau sukaupti. O po to, gerbti vieni kitus pagal tai, kiek sukaupta! Dar, zemes gyventojai stengiasi kuo daugiau issidauginti, nors tokia populiacija (be karu ar neisgydomu ligu) po 25-50 metu sunaikins pati save. Ir tai mokslininku apskaiciavimas.
Taigi, Virmantas labai subtiliai visa tai pateikia. Aciu. Maniau, kad tik as viena isprotejusi.
Jau desimt metu gyvenu Londone, o pazvelgus i Lietuva matau vis besibarancius politikus, nepatenkintus gyventojus. Tikrai, klaidu pridaryta daug, bet valstybes vadovai nepakaltinami…O Dievo dovanas tikrai vertetu pataupyti. Geriau nedaryti nieko, negu pridaryti begale klaidu.
Analitikas 2010 01 18 – 18:02
Įdomu, kolegos komentatoriai, įdomu. Bet labai svarbu kiekviename reiškinyje surasti esminį dalyką, tada kiti dalykai suprantami kaip antraeiliai ir netrukdo esmės suvokimui. Leidžiu sau manyti, kad tamsa negali priešintis šviesai dėl tos esminės priežasties, kad tamsa tai šviesos nebuvimas. Dėl tos pačios priežasties ir su tamsa kovoti nėra jokios prasmės. Reikia paprasčiausiai skleisti šviesą. Tamsa visiškai negali pasipriešinti šviesai ir kai šviesos bus pakankamai daug, tamsos neliks.
Tačiau, jeigu bijodani padaryti klaidų, nedarysime nieko - tai bus pati didžiausia klaida, tai bus tamsa, arba kitaip sakant šviesos nebus. Savo klaidas vistiek reikės padaryti. Klaidos turi tą gerą savybę, kad jos parodo kaip nereikia daryti. Tai reiškia, kiekviena mūsų padaryta klaida mažina klaidų tikimybę ateityje.
Žinoma, čia aš nekalbu apie sąmoningą, kartais savanaudišką, kenkimą.
Ką darai daryk blogai 2010 01 24 – 22:17
Kaip išgydyti negaluojančią Lietuvos ekonomiką? Pirma reikia atsakyti į klausymą, kas yra tie „gydytojai“? Ar „gydytojai“ tai artistai, politologai, šou-meistrai, fizikai, ir verslininkai-spekuliantai ir t.t. Ar tikrai norima išgydyti? Gal tik sukuriama vizija, o tikras tikslas yra kuo daugiau ir gyliau „įvaryti“ Lietuvą į krizę. Pavyzdžiui valstybė, kuri greičiau atsigaus bus lyderė ir gali pradėti stipriai vystyti pramonę, mokslus ir t.t., pagal konkurencijos principą – kas pirmas tam viskas. Būtent šito ir bijo Rusija, ES ir TVF(Amerika). Todėl ir gaunam tokios direktyvas – kuo daugiau viska mažinti, o mokesčius didinti…Visas verslo palaikančios programos yra blefas(tai yra akivaizdu), verslas suvirškina pinigus(geriausio atvejo atstato tik apyvartinius lėšas ir STOP) ir jokių rezultatu, išskirus kad dalį paramos pakliūna politikams į kišenę. Kas duoda gyvenimą VERSLUI ir Valstybei? Žmonės (pirkėjai), būtent jie apmoką visus mokesčius, gaminių savikainą ir pelną. O perkant dideliais kiekiais dar ir viršpelnį! O viršpelnis skatina verslą. Verslas- darbo vietas ir t.t. Taigi reikia atvirkščiai – mažinti mokesčius ir didinti VISAS išmokas ir atlyginimus. Būtent tam reikia drąsiai imti kreditus(bet kur – Rusijoje, Kinijoje, Islamo valstybėse ir t.t.). Ne iš ES, ar TVF tikros paramos Lietuva nesulauks.
Ko verslo rinkoje daugiausia? 2010 01 24 – 22:20
Smulkmės! T.y. tų, kas kitose rinkose laikoma smulkiuoju verslu, o taip pat savarankiškai dirbančių, laisvai samdomų namudininkų ir kt. Tai didžiulė žmonių masė, sudaranti FONĄ visam verslui, valstybei, santykiams. Tas fonas gali patenkintas krutėti užsiėmęs savo uždarbėliais ar versliuku, arba būti alkanas ir įsiutęs, nes nei darbo, nei pinigų, o užsidirbti VALDŽIOS politika TRUKDO. Bet kurioje visuomenėje yra turtingųjų MAŽUMA ir iš kuklių pajamų gyvenančių DAUGUMA. Kuo skiriasi mūsų valdžios politika smulkiausiųjų atžvilgiu nuo Vakarų? Vakarų valstybės RŪPINASI gyventojų DAUGUMA, kad tik niekas (biurokratiniai, mokestiniai, kontrolės ir pan. trukdžiai) netrukdytų daugumai PAČIAI SAU užsidirbti. Savarankiški uždarbiai VISOKERIOPAI SKATINAMI, žmonės be reikalo nepersekiojami, neregistruojami, neapmokestinami ir pan. Laisvai samdomieji apmokestinami ne pagal profesiją, verslo šaką, bet TIK pagal realiai uždirbamas pajamas. Kai jų metinių pajamų suma pasiekia apmokestinamą dydį, tada jie apmokestinami LAIPSNIŠKAI, t.y. visų pirma žmogus moka mokesčius SAVO TIESIOGINEI NAUDAI – į pensijos, LK fondą (tačiau net ir šį mokestį žmogus moka perpus su valstybe ar tik simboliškai sumoka, o valstybė likusią dalį sumoka, jei jo pajamos mažos, t.y. vengiama absurdo, kai žmogus per mokesčius paverčiamas skurdžiumi, o paskui tarnautojų armija jam skaičiuoja ir moka visokias pašalpas). Kad mokėtumei VMI mokestį, tavo pajamos turi būti gana solidžios (bent jau Lietuvos mastais). Kas daroma Lietuvoje? OGI VISKAS PRIEŠINGAI! Visų pirma VL arba ind. veiklos mokesčiai pasmaugs tavyje norą pabandyti savarankiškai uždirbti vos šiam užgimus. Jei nesuvokei, kad legalizuodamasis neri kilpą ant kaklo sau ir visą šeimą išstatai antstolių pavojui, tai tavo VL bus surašyti tokie uždarbių apribojimai, kad jie sunaikins bet kokią galimybę (užsi)dirbti. Kiek metų esame ES? Kodėl laisvai samdomiems ir kt. savarankiškai dirbantiems „verslo“ sąlygos skiriasi nuo Vakaruose įprastų kaip nakt …
Mindaugas 2010 02 09 – 12:53
Idomu kaip taip atsitinka kad kyla vienodos mintys modeliuojant idealia visuomene . Vienintelis trukumas Marsieciu teorijoje manau ,kad nera numatytas zmogiskas faktorius, tai yra zmogiska prigimtis, Zmogui visada reikia daugiau ir jis nepasitenkina tuo ka turi ir poreikiai pas zmones skirtingi .Del to is principo tai neimanoma dabartineje visuomeneje . Nei Lietuvoje nei kitur zemeje. Imanoma butu jei tik ivestume kita faktoriu …Apie tai butu idomu padiskutuoti pratesiant vakarykste diskusija ,jei pavyks kazka panasaus suorganizuoti.