Mėgstu mokėti mokesčius
Esmi susipratęs ir perdėm sąmoningas pilietis, todėl mokėti mokesčius valstybei, savivaldybei, bendruomenei ir visuomenei man yra didžiulė garbė. Drįsiu išsireikšti riebiau - man malonu mokėti mokesčius. Paprasčiausiai negaliu nemokėti.
Jaučiu begalinį pasitenkinimą, kai elektroninio pašto dėžutėje randu elektroninį voką, kurio viduje paprastai būna raginimas kuo greičiau sumokėti mokestį už lietų, skolą už tai, kad praėjusiais metais nesigydžiau, eilinį kartą padidintas palūkanas bankui, baudą už oro gadinimą ar prašymas paaukoti keliasdešimt litų Tyros meilės asociacijai.
Pasijuntu ekstazėje, kai galiu sumokėti darželio, kurį lanko mano vaikai, virėjoms algas.
O pravėręs ligoninės duris klykiu iš džiaugsmo ir palaimos. Kur, jei ne čia, išsipildys mano net ir drąsiausios fantazijos? Kur, jei ne čia, privalėsiu mokėti už kraujo ištyrimą, šlapimo paėmimą, seselės šypseną ar gydytojo žvilgsnį? Nesvarbu, kad iki tol aš jau sumokėjau visus mokesčius valstybei, kuri juos turėjo skirti tam pačiam gydytojui, seselei ar šlapimo paėmėjai. Kodėl nemokėti, jei galiu mokėti?
Todėl man kelią nuostabą ir net pasipiktinimą kai kurių ekspertų ir minios nesąmoningų piliečių pasisakymai viešojoje erdvėje, esą jie neprivalą mokėti kai kurių, naujai prigalvotų ir absurdiškai, jų manymu, atrodančių mokesčių.
Mokesčius mokėti yra garbė. Nesvarbu, kada jie sugalvoti ir kam skirti. Jaučiuosi it šešiadešimt devintam danguj.
Aš negaliu gerbti tokio žmogaus, kuris sutinka su drakonišku ekploatatoriaus reikalavimu imti didesnę nelegalią algą nei mažesnę, tačiau legalią algą.
Nekenčiu tokių verslininkų, kurie veda dvigubą apskaitą ir slepia mokesčius vien dėl to, kad galėtų sumokėti algas savo samdiniams bei grąžinti kreditus bankams.
Paniekos verti ūkininkai, samdantys padienius darbininkus, tačiau nesudarantys su jais jokių sutarčių, idant išvengtų prievolės mokėti mokesčius.
Man kelia pasibjaurėjimą elgetos, gaunantys pajamas grynaisiais pinigais, tačiau jų neapskaitantys ir nemokantys jokių pajamų mokesčių.
Negerbiu tokių asmenų, kurie prašo atidėti palūkanų bankui arba kokių nors naujai išrastų mokesčių valstybei sumokėjimą. Pasiteisinimai, esą nebeliks pinigų vaiko drabužėliams arba visaverčiam maistui, tėra sudilusio skatiko verti. Vaikai privalo nuo mažens žinoti, kad mokėti mokesčius yra garbė, džiaugsmas ir palaima. Pakentės be naujų batų ar be mandarinų. Nepasius.
Tegu pratinasi. Juk jie - būsimieji mokesčių mokėtojai.
Atverkime plačiau savo pinigines ir kišenes. Tegu skrieja mūsų pinigai.
To linkiu kiekvienam mūsų, mielas tautieti, kraštieti ir partieti.
Ash 2010 04 21 – 16:54
Sarkastiska.
As 2010 04 22 – 11:42
Mes tik ir gyvenam mokesciais. Tiksliau ne gyvename o egzistuojame. Tai jau liga. Liga ivariau ir savo vaikams vis kartodama kaip reiks sumoketi uz buto islaikyma. Vaikai negali nueiti nei i teatra, nei i kina nes nera pinigu. Ka cia ir kalbeti apsirengti jau neturime uz ka. Geda pasakyti turime rinktis smirdancius panesiotus drabuzius, kurie ne kelia nuotaika o gadina.
Ieva 2010 04 22 – 15:03
Turėtų būti juokinga, tačiau ištiesų tai graudi tiesa.
bedarbis 2010 04 22 – 19:45
preita menesi pridaves tuscius butelius gavau apie 20 litu pajamu, dabar suku galva kaip cia su valstybe(ar su kubiliuku,ar su simonyte) atsiskaityti. per banka brangiai iseina, tai gal kada nors asmeniskai atiduosiu.
Anonymous 2010 04 27 – 00:57
Oliveris W. Holmas sakė, kad mokesčiai yra civilizacijos kaina. Todėl pasakysiu - straipsniukas visiškai nejuokingas
Ansas Plonis 2010 04 27 – 09:02
Paskutiniąjam komentatoriui. Tamsta teisus. Kol neturėjome mokėti PSD, arba mokėjome mažesnį PVM ir GPM, buvome žiauriai necivilizuoti. Tiesiog kromanjoniečiai. Lakstėme su kuokomis, ėdėme žalią mėsą, išsirausę iš žemės šakneles pirdolinome jas be padažo. Vos tik pakėlė mokesčius, įvedė naujus arba bankai padidino palūkanas, iškart nuslinko mūsų kailiai ir pasijutome vilkį smokingus. Tamstos komentaras visiškai be ryšio ir labai juokingas.