VE.LT tinklaraštis - VE.LT/BLOG

Ar vaistinė – žaislų parduotuvė?

Kas yra vaistinė žino visi. Vaikai su mamom lankosi ten nuo mažumės. Jaunimas dažnokai užšoka specifinių prekių, o senesnieji, ko gero neturi mėgstamesnės vietos nei poliklinika bei vaistinė. Tiesa, pas gydytoją sėdėdamas gali susirgti, o čia viskas aišku. Priėjai prie lentynos, prisikrovei pilną krepšį ir tapeni namo būti visai sveikas. Tik tos tabletės, mikstūros ar lašiukai mažai padeda senesniam žmogui. Per televizorių tik pasižiūri - o ten nuo vieno miltelio skrandis tampa idealiu. Ar nuo kokios tabletytės ligos išnyksta. Prisižiūri laikraščiuose, žurnaluose, reklaminiuose bukletėliuose visokių nuostabių dalykų, o gyvenime jie kažkodėl neveikia.

Ar galima reklamuoti vaistus bei vaistines? Paprastam žmogeliui tai pasirodys nesuprantamą, kodėl gi ne. Ar vaistai skiriasi nuo duonos ar barų, automobilių ar parduodamų sklypų. Jei tau nereikia, nekreipk dėmesio į tą reklamą ir viskas. Neperka gi vyrai kokių Tampex ar nėštumą reguliuojančių tablečių bei pan. Tačiau kažin kodėl yra draudžiama ar ribojama tabako ar alkoholio reklama per radiją bei televiziją. O jie - narkotikai, vaistų forma. Vadinasi vaistai nėra jau tokia paprasti, kad prarija tabletę ar piliulę ir jau visos ligos išnyko. Kadangi savo kieme pranašu nebūsi, kaip sako viena mūsų patarlė, pasiremsiu Europos Teisingu teismo vienu sprendimu (2009 m. gegužės 19 d) : „Atsižvelgiant į vaistų gydomąjį poveikį, kuris iš esmės juos išskiria iš kitų prekių, jeigu vaistai vartojami, kai to nereikia ar neteisingai, jie gali padaryti didelės žalos sveikatai, o pacientas juos vartodamas gali to nesuprasti. Be to, dėl per didelio vaistų vartojimo ar neteisingo jų naudojimo taip pat švaistomi finansiniai ištekliai, o tai yra dar žalingiau, nes vaistų sektorius reikalauja daug išlaidų ir turi atitikti nuolat didėjančius poreikius, o sveikatos priežiūrai skirtini finansiniai ištekliai, nesvarbu, koks būtų finansavimo būdas, nėra beribiai. Taigi yra tiesioginis ryšys tarp šių finansinių išteklių ir farmacijos sektoriuje veikiančių ūkio subjektų pelno, nes vaistų skyrimą daugelyje valstybių narių apmoka atitinkamos sveikatos draudimo įstaigos.” Taigi, oficialus „organas” priskiria vaistus prie itin pavojingų daiktų. Kaip ir peilius bei pistoletus, šautuvus ar sprogmenis. O jei jie jau tokie pavojingi, tai kodėl matome tiesiogines reklamas per tą patį televizorių. Nei vaistai, nei vaistinės nėra tokios įprastos ir nekenksmingos kaip mes įpratę. Kodėl gi mes galim ateiti ir prisirinkti mums reikalingų ar kenksmingų daiktų laisvai ir nevaržomai? Savitarna - tai būtina? Reklama - ar reikalinga?

Štai visiškai kitaip situaciją vertina mažųjų vaistinių asociacijos Provifarma” pirmininkas Žilvinas Macijauskas. Jo teigimu, yra sveikintinas vaistinių reklamos draudimas. „Vaistinių veikla, vaistininko atliekamos funkcijos, susijusios su farmacine paslauga, profesine etika ir atsakomybe, turi užtikrinti viešąjį interesą - saugoti žmogaus sveikatą. Vaistininko profesija lemia tai, kad jis turi dirbti žmogui, o ne ekonominiam interesui. Europoje vaistinių reklama yra draudžiama arba suprantama kaip nesuderinama su etika. Vaistinių reklamos draudimas padėtų grąžinti vaistines prie tikrosios jai skirtos funkcijos - sveikatinimo.”