VE.LT tinklaraštis - VE.LT/BLOG

Ar reikia žurnalistams Kodekso?

Dabartinė žurnalistų karta gerokai skiriasi nuo senosios jau vien dėl to, jog veik neprisimena socialistinių poveikio priemonių. Senoji santvarka, kurioje vyravo dvasinė ir fizinė prievarta, neleido būti kiek laisvesniam nė vienam spaudos darbuotojui. Nors dar rasime žmonių, kurie ilgisi griežtos cenzūros, tačiau jaunoji karta to nė nebesuvokia. Draudimai rodyti seksą, smurtą, amoralius reiškinius vargu ar išgelbės žiniasklaidos vartotoją, tačiau kai kurie ribojimai galėtų ir pagelbėti.

Tačiau spaudai, radijui ar televizijai labiausiai kenkia ne šie bendri dalykai, o žurnalistų kompetencijos stoka. Kalbu ne tiek apie specialybės gilumo ribotumą, kiek apie žmogiškųjų vertybių nepripažinimą. Štai gydytojai, prasimokę daugiau nei dešimtmetį, duoda Hipokrato priesaiką. Pacituosiu tik vieną teiginį: „ Sąžiningai, garbingai ir nesavanaudiškai gydysiu be išimties visus, vengsiu tyrimo ir gydymo metodų, žalingų žmogaus gyvybei ir sveikatai bei pažeidžiančių žmogaus teises”. Tai yra - žiūrėsiu į visus kaip lygius, stengsiuos nekenkti nepatikrintais dalykais. Principai, kurie tinka ne tik medikams, bet ir žurnalistams. Dar daugiau. Jiems jie labiau turėtų būti taikomi. Ne paslaptis, kad dabartiniai žurnalistai labai mėgsta sensacijas. Jeigu kaimo diedukas grįžta girtas - anokia bėda. O jei ministras ar koks departamento vadovas - čia tai jau bent reikalas. Jokio lygiateisiškumo ir lygiavertiškumo. Politikai stačiai yra medžiojami. Sensacija bet kokia kaina. Tam gali tarnauti nepatikrintos žinios, gandai, net apkalbos. Dažnai paskutiniosios slepiamos po „žurnalisto nuomone”. Aišku, reikėtų kalbėti apie tokio žiniasklaidos atstovo moralę, nors bendražmogiški principai paminami dėl „trupinio aukso, gardaus valgio šaukšto”. Tiesiog yra redaktoriaus (savininko) užsakymas ir tu gali rinktis - pastovus gerai apmokamas darbas arba laisva profesija.

Todėl dabartinei žurnalistikai labai praverstų žurnalisto priesaika arba Žurnalistų Kodeksas, kurio pagrindine idėja vėl būtų galima pasiimti svarbiausia mintį iš to paties Hipokrato priesaikos: „Net ir verčiamas, nieku gyvu nesutiksiu, kad mano medicinos žinios būtų nukreiptos prieš žmoniškumą”.