VE.LT tinklaraštis - VE.LT/BLOG

Krizę išgyventi padėtų netradiciniai sprendimai arba kaip apmokestinti korupciją

Finansų ministras žada milijardus verslo gaivinimui. Tam gaivinimui norima pasitelkti bankus, tačiau pastarieji sako, kad verslą subsidijuoti ne jų reikalas ir labdara neužsiiminės. Bankai atviri - jie siekia naudos.

Tačiau įdomu, kur planuojami leisti „gelbėjimo milijardai“? Ogi per bankus juos norima paskirstyti būsto renovacijai! Tai gi pinigai vėl žadami nekilnojamojo turto magnatams. Žodžiu kuriama nauja milijardinė sistema, kurios dalyviai visi tie patys, kurie mus ir įstūmė į tą krizę – finansų ir nekilnojamojo turto sektorius.

Nepaisant visko, prognozuojam, kad Lietuvos ekonomika šiemet sumenks apie 5 proc. Ekonomistams tai atrodo labai natūralu, nes tokia situacija pasaulyje. Guostis galime nebent tuo, kad pas kaimynus nuosmukis gali būti dar didesnis.

Tačiau ar galima ką nors padaryti, kad nuosmukio nebūtų. Manau, kad padėčiai pagerinti būdų yra. Jei jau valstybė ėmėsi apmokestinti tuos, kurie mokesčių nemokėjo arba mokėjo mažai (patentininkus, besiverčiančius individualia veikla), tai galima teigti, kad verslo sąlygos jau suvienodintos ir smulkiesiems, ir stambiesiems verslininkams. Todėl monopolijos nebeturi būti proteguojamos.

Galiausiai pripažinkime, kad monopolija veda prie kracho ir atsisukime į smulkųjį verslą.

Iki šiol valdžia kūrusi vien monopolius, galėtų pasirūpinti be darbo likusiais žmonėmis, išplėsdama jų galimybes užsidirbti.

Jau seniai kalbama apie „naminukės“ legalizavimą. Kodėl to nepadarius dabar, kai visi metėsi į kontrabandą ar važiuoja apsipirkti į Lenkiją? Naminukės ir dabar galima gauti, tačiau kodėl valstybė už tai negalėtų gauti mokesčių. Man tai visai atrodo patrauklu. Pažiūrėjus nors ir į Kroatiją, kur pastaruoju metu sparčiai vystosi turizmas.

Ten net mažo miestelio ar kaimelio gatvėse galima įsigyti ne tik naminio vyno, bet ir vynuogių degtinės – rakijos ir dar įvairaus skonio. O šalia prekiaujama ir suvenyrais turistams, kurie paragavę naminukės, plačiau atveria pinigines.

Neturime vynuogynų, tačiau kuo blogesnė mūsų ruginukė, kuria garsėja tiek Žemaitija, tiek Dzūkija ir kiti regionai. O kur dar aukštaitiškas (Biržų) alus.

Ar neatsigautų Lietuva, ypač provincija ir turistų lankomi regionai, jei visa tai būtų legalizuota. Tačiau ar sugebėsime peržengti monopolijų rubikoną? Vėl priešininkai vėl sakys, kad tai draudžia Europos Sąjunga (ES), kuri norėjo uždrausti ir lietuviškus vėdarus, o gal dar ir cepelinus uždraus.

Man įdomu, kodėl ES Olandijai neuždraudžia lengvųjų narkotikų, gal ten kitokia Europa ir kitokia Sąjunga? Ir raudonųjų žibintų kvartalai Europoje driekiasi nuo Amsterdamo, per Berlyną į Paryžių ir toliau.

Beje pritariu Anso Plonio jau anksčiau šiame bloge išsakytoms mintims apie viešnamius. Prisimenu ir dabartinis Susisiekimo ministras klaipėdietis Eligijus Masiulis prieš keletą metų buvo aktyvus viešnamių legalizavimo šalininkas. Įdomu kokia šiandien jo pozicija?

Visi supranta, kad seksas Lietuvoje yra, laikraščiai mirga skelbimais. Tai kodėl to nepadarius kaip civilizuotame pasaulyje, kur mokami mokesčiai, o darbuotojai gauna socialines garantijas.

Ar nuo to kris mūsų moralė? Sutinku, kad pagundų ir išbandymų būtų daugiau, tačiau čia jau ekonomistų reikalas, paskaičiuoti kiek prarasime ir kiek uždirbsime. Tačiau tikiu, kad tokie sprendimai išjudintų mus iš sąstingio. Pramogos juk visada traukė turistus. Ypač tai aktualu Klaipėdai, nes kruizinis sezonas jau ne už kalnų.

Jei jau nesugebame pasiekti, kad Klaipėdoje būtų pastatytas vandens parkas (gerai nors būsimos sporto arenos statybos procesas lyg ir juda), nesugebame pratęsti Ignalinos AE darbo, tai imkimės žemiškesnių dalykų. Nes be darbo ir pajamų likusieji žmonės yra didesnėje rizikos grupėje, nei naminukės mėgėjai ar viešnamių lankytojai.

Tikiu, kad be algų mažinimo ir mokesčių didinimo, yra ir daugiau būdų atsigauti iš sąstingio, tačiau niekas jų neieško, nes lengviau vieną kitą milijardą pasiskolinti iš užsienio, juos paskolinti rinkimus dosniai finansuojantiems monopolistams ir tą skolą palikti mūsų vaikams.

Ir dar žvilgsnis į gimtąją Klaipėdą. Palaikau Naglio Puteikio kryžiaus žygi prieš parkomatus, tačiau ne dėl to, kad jie pastatyti be projektėlių, o dėl to, kad jie ekonomiškai nepagrysti ir primena pinigų plovimą. Naudos iš jų tik tiek, kad senamiesčio centrinėje gatvėje tapo lengviau parkuoti automobilius, o išleisti keli milijonai litų ir dar krūva pinigų kainuoja priežiūra ir eksploatacija, o darbo gavo tik du tikrintojų ekipažai.

Nesigilinant į tai, kokiose vietose parkomatus reikėtų nuimti, siūlau po 18 val., kai jau nebereikia mokėti už parkavimą, nebeleisti dirbti supermarketams. Tuomet atgytų smulkieji verslininkai, kurie dar yra ir vietiniai. Pirkime prekę klaipėdietiškai ir palaikykime savus!

Šiandien reikia netradicinių sprendimų, net ir tokių kaip „menas iš kotletų“. Toks būdas kaip mes gyvenome, mus privedė prie krizės, todėl norėdami rasti kelią, turime norėti pasikeisti, gal net radikaliai.

Todėl siūlau apmokestinti ir valdančiąsias partijas. Tiksliau per jas apmokestinti korupciją ir taip išgelbėti biudžetą ir Lietuvą.

Modelis ir skaičiavimai galėtų būti labai paprasti. Vieša paslaptis yra ta, kad norint gauti valdišką užsakymą kažką remontuoti, parduoti ar teikti paslaugą reikia pasiūlyti maždaug 10 proc. „otkatą“. Tačiau iki šiol nelabai teko girdėti, kad nuo šių „išmokų būtų mokami mokesčiai“.

Taigi nuo tų 10 nuošimčių ir reikėtų paskaičiuoti 15 proc. pajamų mokestį ir 6 proc. sveikatos draudimą, nes politikai poliklinikose taip pat lankosi.

Pateiksiu keletą skaičiavimų. Šių metų Klaipėdos savivaldybės biudžetas apie 400 mln. litų. Daugiau nei puse jų suvalgo švietimas, todėl „apmokestinti“ siūlyčiau apie kokius 150 mln. Lt. Dešimtadalis šios sumos  – 15 mln. Lt. Mokesčiai valstybei sudarytų 3,15 mln. Lt, kuriuos proporcingai, pagal turimų mandatų skaičių, galėtų pasidalyti miestą valdančios partijos ir pinigus pervesti į krizinį šalies biudžetą.

Dar paprasčiau būtų su valstybės ir savivaldybės kontroliuojamomis įstaigomis. Na, kad ir Uosto direkcija, kuri kasmet investicijoms skiria apie 200 mln. Lt. Nors viešai visi deklaruoja, kad uosto direkcijos vadovo postas nepolitinis, praktika parodė, kad yra priešingai. Todėl kai dabartinio direkcijos vadovo Sigito Dobilinsko kėdė jau braška, reikėtų paskelbti konkursą, kad naujasis vadovas, tiksliau jį delegavusi partija, per metus, pagal anksčiau jau pateiktą skaičiavimą, privalėtų sumokėti į valstybės biudžetą 4,2 mln. Lt.

Štai tuomet paprasti žmonės pamatytų, kad valstybei iš politikų yra naudos ir jie nėra tik išlaikytiniai. Taip pat būtų įgyvendintas principas, kad mokesčius turi mokėti visi. Tiesa, dar pamiršau SODROS mokestį, tačiau šiuo sunkmečiu ir politikams reikėtų duoti pereinamąjį laikotarpį, kad mokesčių našta nesulaužytu jų trapių pečių.

Įgyvendinus „otkato“ apmokestinimą sumažėtų našta ir verslui, kuris užuot ieškojęs būdų kaip „išsigryninti“ pinigus ir sumokėti „otkatą“, galėtų tiesiai tuos 10 proc. pervesti į partijų sąskaitas ir įsitraukti šiuos pinigus į buhalterinę apskaitą kaip veiklos sąnaudas.

Taip pat pasvarstykite kiek turėtų per metus susimokėti Lietuvą valdančios partijos, nes valstybės biudžetas, kurį jie skirsto savo nuožiūra, siekia beveik 30 milijardų litų. Manau toks sprendimas mus iš krizės ištrauktų greitai. O kas atsitiktų jei partijos nesugebėtų susimokėti „valdymo“ mokesčių ir bankrutuotų? Na ir tegul, tuomet jos matyt nelabai valstybei (mums visiems) ir reikalingos.