Kalėdinis palinkėjimas “finansų specialistams” ir ne tik …
Gerbiamieji,
artėjant šv. Kalėdoms ir Naujiesiems 2010 metams norėčiau palinkėti visiems išminties ir sumanumo, o labiausiai atsisukti veidu į žmogų su visais jo norais, sugebėjimais, privalumais ir trūkumais.
Linkiu visiems “finansų specialistams” 2010 m. suprasti, kad pinigus, vertę ir turtą sukūrė žmogus, todėl šios priemonės turi tarnauti žmogui. Kai žmogus skaičiuoja diskontuotas vertes, jis pradeda tarnauti savo kūriniui - vertei. Mano galva, tai yra nelogiška, kai kūrėjas tarnauja savo kūriniui.
Man taip pat nelogiška, kai žmonės sukuria sistemas, kurios verčia žmones tarnauti savo kūriniams, pinigams, turtui, valdžiai, kuri taip pat savo kūriniui - biudžetui, ir visi kartu pamiršta, kad svarbiausias šios visuomenės elementas yra gyvas žmogus.
Kyla natūralus klausimas ar valdžia iš viso yra pasirengusi sutvarkyti valdžios aparatą taip, kad jis tarnautų žmogui ir tenkintų jo realius poreikius. Jeigu ji būtų pasirengusi taip elgtis, tai daugelis šių metų sprendimų būtų priimti kitokie ir neturėtume mes šiai dienai tokio didelio socialinio ir psichologinio susipriešinimo šalyje.
Leiskite man pasvajoti. Nuo 2010 m. Lietuvą norėčiau matyti kaip kūrybingų, intelektualių, linksmų ir darbščių žmonių kraštą, kuriame gera gyventi.
Kas nori, tegul ir toliau skaičiuoja vertes ir diskontuotas vertes, nes nuo to, kad suskaičiuosi savo “rožinę svajonę”, geriau vis tiek negyvensi.
Kitiems, kurie nori realiai gyventi gerai, siūlau pamąstyti apie tai kaip reikėtų skatinti mokslo, pramonės, kultūros, sporto, švarios gamtos ir ekologiškos gyvensenos sistemos su modernia transporto infrastruktūra sukūrimą, kurioje būtų gera žmogui gyventi, dirbti ir kurti. Ką reikėtų padaryti kiekvienam iš mūsų atskirai ir kartu, kad kitais metais padaugėtų pinigų skiriamų darbui, šeimai ir laisvalaikiui? Kaip mums reguliuoti tuos pinigų srautus, kad jie neatitektų “vertės skaičiuotojams”, o pilnai atliktų savo funkcijas mūsų pačių naudai?
Todėl ir linkiu visiems daryti tik tokius darbus, kurie sukuria gėrį mums patiems, mūsų artimiesiems, giminėms, draugams, verslo partneriams, bendruomenei, šaliai, tautai ir pasauliui, nepažeidžiant kitų žmonių interesų. Taip elgtis mes taip galėsime tik tada , kai pažvelgsime į kitą žmogų atvirai ir nesislėpsime po “vertės” kauke, ir neįrodinėsime sau ir kitiems, kad mūsų gyvenimas priklauso nuo mūsų kūrinių, o ne nuo mūsų pačių veiklos ir sprendimų.
Linksmų visiems švenčių ir linkiu kiekvienam surasti savo kelią į geresnį gyvenimą.
Aš jau suradau ir mėginu kitiems parodyti.
klausimėlis 2009 12 23 – 20:14
ką reiškia “tegul ir toliau skaičiuoja vertes ir diskontuotas vertes”? Ką reiškia ‘diskontuoti’?
Virmantas Galdikas 2009 12 25 – 12:03
Diskontuoti - apskaičiuoti, kiek procentų daugiau pinigėlių gausite ateityje, nei turite šiandien ir jei sugalvosite tuos pinigėlius dabar investuoti. Diskontas padeda žmonėms įsivaizduoti, kad “pinigai daro pinigus”, o ne žmonės juos uždirba, kurdami ir pagamindami kažką naujo, gero ir pateikdami tai į prekių ir paslaugų mainų rinką. Diskontas žmonėms sukuria iliuziją, kad galima gyventi nedirbant, užtenka turėti tik pinigėlių. Tačiau iš tikrųjų, pinigėliai naudojami kitiems apgauti, pažadėti pelną ir vietoj to patirti nuostolius, įkalbėti ką nors brangiai pirkti nereikalingą daiktą, kurio nebeparduosi ir pan. ir t.t.
Pamėginkite diskontuoti savo laiko (kiek jums liko) vertę ir pamatysite, kad nėra jokio reikalo atidėti ateičiai tai, ką jūs norite šiandien padaryti. Iš tikrųjų ateitis žmogui gali ir neateiti. Todėl siūlau darykite, gyvenkite ir džiaukitės šiandien ir kurkite planus kaip užsidirbsite pinigų rytoj, tačiau be apgavysčių ir nepagrįstos iliuzijos. Net jei ir sukaupsite daug diskontuotų pinigų ateityje, man kyla abejonė, kad jais sugebėsite pasinaudoti taip pat efektyviai kaip tai darytumėte šiandien. Argi tai ne iliuzija, kuria jūs save taip nuoširdžiai apgaudinėjate?
g 2009 12 25 – 13:41
Bravo. ir ačiū. šviesių Jums laikų`
Ribokim savo norus 2009 12 26 – 16:00
Niekada nieko nekaltinkite. Niekada nieko nekritikuokite. Niekam nejauskite neapykantos. Atsiduokite Dievui jausdami, kad dieviška jėga yra kiekviename. Tik tada pasieksite amžinąją palaimą. Tas, kas trokšta pastovaus džiaugsmo ir Ramybės, turi siekti Dievo.
Norai – pagrindinė bet kokio blogio priežastis. Neprisirišimas, tikėjimas, meilė – tai kolonos, palaikančios Ramybę. Vienintelis kelias į proto ramybę – troškimų pažabojimas. Troškimai yra objektyvūs, jie priklauso „matomo“ pasaulio kategorijai. Tik įsitikinimas, kad „aš esu stebėtojas, o ne stebimasis“, išlaisvina žmogų nuo prisirišimo. Tai būdas, kuriuo nugalime troškimus.
Kiekvienas žmogus susiduria su aistra ir pykčiu. Žmonės kartais galvoja, kad kenčiame dėl planetų poveikio. Tačiau planetos juda savo keliais, o žmonės kenčia dėl pykčio ir norų planetų. Ką daryti, kad jas valdytume, šias abi planetas? Jei nesuvaldysime savo vidinių priešų, nepajėgsime įveikti išorinių negandų. Mes turime išmokti valdyti savo pojūčius. Kaip? Susidraugaukite su Dievu. Tik Dievo Malonė gali padėti juos įveikti. Jei gauname nors dalelę Dievo Meilės, viskas įmanoma šiame pasaulyje.
Kai apima pyktis, stenkitės suvaldyti emocijas. Jei jus apėmė pyktis, neleiskite jam prasiveržti. Ką daryti, kai supykstate?
Pasitraukite iš tos vietos.
Pasižiūrėkite į veidrodį – pamatysite, kokie baisūs esate supykę.
Eikite į vonią ir nusiprauskite veidą šaltu vandeniu.
Atsigerkite vandens.
Išeikite pasivaikščioti.
Virmantas Galdikas 2009 12 28 – 13:20
Riboti reikalauja nuolankumas, o
svajonės skatina kūrybingumą.
Jei ir yra kur nors tobulybė, tai žmonės turėtų to siekti.
Jei jie paslydo (rojui), tai nors žemėje mes patys mėginkime ištaisyti savo klaidas…
Dievo ir žmogaus, kaip dievo kūrinio, kūrybingumui ribų nėra, nes tai riboja tik baimė svajoti. Aš niekur nemačiau teiginių, kad Dievas draustų žmonėms svajoti ir kurti. O jūs?
AK 2009 12 30 – 00:39
Nagi, labai protingai skamba. Pelnytos laimės ir jums!
>ribokim savo norus 2009 12 30 – 15:28
Norai yra viso gyvenimo variklis. Be norų, svajonių, ketinimų - nyki egzistencija. Mes todėl gimėme žemėje, kad kažko pasiektume. Kol įgyvendini savo ketinimus, susiduri su kliūtimis, ir kol jas įveikiame, sustiprėjame dvasiškai. Kai nebus norų, nebebus ir pastangų kautis su kliūtimis. Tai būtų bevertė nyki egzistencija. Jeigu mums nereikėtų ko nors išmokti šioje žemėje, mes jau būtume tobuli angelai - pas Dievą. Vienok, jeigu gimėme žmonėmis, o ne angelais, vadinasi, privalome stengtis. Kiekvienas atėjome su tam tikromis išankstinėmis programomis: vieni su minimaliomis, kiti su maksimaliai didelėmis. Mes patys sutikome su tomis užduotimis. Pav. dabar daug sielų reinkarnavosi iš Atlantidos, kurios nuskandino visą kontinentą, užsiimdami juodąja magija arba kitokiais blogais darbais. Įsikūnydami, pasižadėjome išpirkti savo kaltes, tapti puikiais žmonėmis. Tačiau, jeigu ir dabar siekiame egoistinių tikslų, pav, pralobti nesąžiningu darbu, o sukčiaujant - laukia didžiulis nusivylimas dėl neįgyvendintų užduočių. Po to seks sekančios reinkarnacijos žemesnėse planetose, kur teks pradėti savo evoliuciją nuo tūnojimo akmenyje, po to - medžiais, augalais, vabzdžiais, žvėrimis ir taip - iki žmogaus reinkarnacijos. Dabar yra labai atsakingas metas, žmonės laiko egzaminus kasdien; tikrinamas sąžiningumas, geranoriškumas, gebėjimas dirbti bendram labui - altruiozmas ar egoizmas. Mes tikrai čia gyvename ne tam, kad valgytume ir daugintumės - tai išmokome, kai buvome gyvuliai. Žmogaus gyvenimo prasmė - atkurti prarastąjį ryšį su Dievu, sužinoti Jo dėsnius ir gyventi pagal 10 Dievo įsakymų. Sąžiningiems tai nesukelia sunkumų, na o gobšuoluiams egoistams tai neįveikiama Sachara
:) 
jonas 2009 12 30 – 21:41
„Kai apima pyktis, stenkitės suvaldyti emocijas“
Ar tikrai ?
Gerais norais pragaras grįstas . Kodėl ? Norai tai geri, bet išmanymo šviesos ( gilumo) tik metras į priekį…
Emocijų kaip tik nereikia valdyti … nes tai tiesus kelias į pragarą (vidinę sumaištį).
Užslopinta emocija pagal pasąmonės dėsnius turi savybę 10x , 100x kartų pasidaryti stipresnė ,ir jau smogti iš vidaus pačiam šeimininkui …tad rezultatas bus toks , kad sutriks visa imuninė apsauga (sistema ) iš pačių pagrindų , ir žmogus taps ne bepagydomu ligoniu .
Kaip vis dėlto suvaldyti tas vidines - emocines audras , kad jos dar labiau neįsisiautėtų ? Gi niekaip . kaip pats Virmantai patari ,„ išeiti pasivaikščioti “.
O kas tas „vaikščiojimas yra “?
Tai elementarus savęs paties STEBĖJIMAS .Bet koks Valdymas (dviračio ,mašinos , pažintinio - mokymosi proceso , bendravimo) prasideda nuo pirmapradžio Stebėjimo (tokio atsitraukimo - atsitokėjimo ) , išėjimo iš savęs paties (savo vidaus ) į Išorinę tikrovę. Stebėjimas yra esminis Įvaldymo Instrumentas.
Tad jokiu būdu nereikia save „valdyti“ , kai net nežinai kaip tai daryti iš tikro , bus tik ne bepataisoma žala
Antra . Pas žmogų yra „emocinio intelekto“ sfera , bet ši sfera nėra vien tik grynos emocijos , ar tik grynas mąstymas , tad ir pyktis ar kita emocija toje sferoje nepanaši į „pliką pykčio emociją “ , ji jau yra nuspalvinta „mąstymo subtilumais “ , tad šitokį tylų emocinio intelekto „ pyktį“ atpažinti yra nelengva ..žmogus sau ir kitiems sakys , kad jis nepyksta , iš ties gi jis jau seniai gali būti prie nervinio išsekimo ribos.
Tad atsargiau su patarimais kai reikalas ir dalykas yra tik paviršiuje paskanautas , bet net nemėginta rimtai kramtyti .
Vis dėlto , skelbkite Gerąją Naujieną laiku ir ne laiku , nuo stogų ir kalvų visam pasauliui .
Dievo Palaimos visiems internautams !!!
Lina 2010 01 05 – 15:45
Visiskai pritariu jonui, jei nemoki valdyti emocijos, ir bandysi tai daryti, tai gali blogai baigtis. Turejau tokia problema, ir tai valde mano gyvenima. Tik pries pusmeti suzinojau, kad reikia stebeti, stebeti ne tik emocijas, bet ir netikusius iprocius ir kt. dalykus, kurie tavyje nepatinka, be nusistatymo, be pykcio, kritikos, paniekos ir t.t. Tai reiskia reikia priimti save su meile, pamilti savo tamsiaja puse.Jei pajunti, kad kyla neigiamos emocijos, save bestebint, vel is naujo bandyti tai, treniruotes padeda, prireikia daug kantrybes, bet uz mus to niekas nepadarys :)Taip keiciasi musu reakcija i tuos dalykus ir vyksta pokyciai i geraja puse.Taip ir pasistumejau procese PAMILSTANT SAVE i prieki. Reikia pamatyti, pripazinti, priimti ir tai padaryti nuosirdziai viduje, ne sakyti, kad tai darau, o daryti. Tada problemos tokios spresis, atsiras aplinkui mus daugiau meiles ir kitus mokesime myleti, ne Bijoti, o suprasti.
Dainora 2010 01 16 – 17:03
Lina, o kaipgi su saves pataisymu? Patobulinimu? Ar pakanka save myleti ir ramiai priimti tokiu koks esi? Turbut zinai, tik pamirsai pridurti, kad visa gyvenima reikia mokytis ir tobuleti, neprimetant savo valios kitiems, nes Dievas mums kiekvienam dave laisva valia ir dar daug daug kitu dovanu. O kritikuoti su gera intencija - visada verta. Jei skaitinejai Naujaji Testamenta (Biblija), atkreipk demesi, koks konkretus, astriai mastantis, netusciazodziaujantis, drasus buvo Kristus. Taigi mes turime pavyzdi. Tik negaliu pasakyti, kad jis save mylejo…Taciau jis turejo aisku tiksla, prasme.
Anonymous 2010 01 20 – 13:11
Apie tobulejima man savaime aisku, tik norejau pasakyti, kad jis prasideda nuo meiles sau. Yra ir kitu keliu, bet sparciai pradejau tobuleti, kai pradejau myleti save labiau. Nenoriu sakyti, kad jau pamilau iki galo ir cia viskas padaryta, manau, niekada nebus tam pabaigos, kaip ir dvasios tobulejimui, kaip ir savigarbai,kuri pastoviai turetu augti(ypac mums lietuviams to labai truksta,pastebejau ).Kristus ir yra Meile, tik gal jus truputeli maisot meile sau su egoizmu.
Lina 2010 01 20 – 13:11
Cia buvo Lina
Lina 2010 01 20 – 13:14
Dar norejau pridurti, kad saves nemokedamas myleti, nemokesi ir kitu. Ir cia jau nieko naujo neisrasi.Kiekvienas gyvenimo etapas turi savo pamokas ir visko ismokti is karto neimanoma. O darydamas tai, ko nelabai ismanai arba galvoji, kad ismanyti neverta arba jau ismanai, gali pridaryti nesamoniu, bet tai irgi pamokos, tobulejimas.
jonas 2010 02 20 – 21:35
Meilė….pagal Evangeliją Didžiąjame Įsakyme skelbia „Mylėk Viešpatį Dievą visa širdimi , visa siela , visu protu , visomis jėgomis , o savo artimą kaip save patį“
Taigi yra trys Meilės…Meilė Dievui , Meilė Artimui ,Meilė Sau .
Dievas kaip bebūtų paradoksalu visų pirma myli Save Patį , t.y. Tėvo ir Sūnaus Meilė vienas kitam „gimdo“ Šventąją Dvasią, o iš čia ir Ta begalinę Meilę visai Kūrinijai.
Meilė pagal „Persikų Šakeles“ ..
Sielos potraukis gimdo Draugystę
Proto potraukis gimdo Pagarbą
Kūno potraukis gimdo Aistrą
Jų visų trijų suma gimdo Meilę
Dažnai Meilė sau maišoma su Egoizmu- savanaudiškumu ir su nesibaigiančiu - neapibrėžtu Gerumu Kitiems, tad toks Gerumas tampa Ištežimu Neteisingų santykių atžvilgiu , gi perdėtas rūpinimasis savimi(vien tik kūnu , ar vien tik jausmais , ar vien tik protu) sukuria Uždarą sistemą nuo viso likusio pasaulio , nuo gamtos , nuo bendruomenės , nuo socialinių vaisingų ryšių.
„Nustokite būti geri kitiems - būkite savimi “, taip (ar panašiai ) skamba vienos knygos pavadinimas .
Ir paskutinis momentas .Turite patys sau atsakyti , o ką reiškia jums PASĄMONĖ ? .Ar tai realus fenomenas , ar bendraujate su savim pasąmoniniu lygmeniu??? Rotenbergo „ТРИУМФ БЕССОЗНАТЕЛЬНОГО“ iškeltas paradoksalus teiginys , kad tik tiek kiek žmogus Pasąmoningas , tik tiek jis gali būti ir Sąmoningas .
Bet juk visa šiuolaikinė(XVIII) pedagogika ir psichologija teigia atvirkščiai , o pasąmoningumas yra net niekintas dalykas iki pat šių dienų , nors NLP (NeuroLingvistinisProgramavimas) mokslininkai įrodinėja ,kad Pasąmonė turi panašią atmintį , kaip ir Sąmonė.
Tad iškyla natūralus klausimas , kokių viduramžių pedagogikoje(ir psichologijoje) žmonės mėgina perauklėti save pačius ir kitus.
Montesori ar Valdorfo , Bosko ar Amonašvilio pedagogika yra artimesnė Širdies Džiaugsmo pedagogikai , o dauguma kitų Protinei-Valinei prisivertimo pedagogikai , kuri yra pati tikriausia izoliacija (atskirtis) nuo Pasąmonės (emocinių) fenomenų .
Nors gyvename XXI a. pradžioje , bet pedagogika ir psichologija randasi vis dar XVII -XVIII amžiuje (apie 30%) , gi Antikinės pedagogikos įtaka iki pat šių dienų Vakarų pasauliui sudaro 99%, ir tik apie 1% tos realios psichologijos ir pedagogikos ,kuri atspindi TIKROVĘ ir žmogaus prigimties tikrovėje reiškinius pradedami pripažinti …..Kol kas „žemė daugeliui iš tiesų PLOKŠČIA “ pedagogine ir psichologine prasme , tai gi kuo ne viduramžiai ???
Kad būtu nors truputį praktinės Naudos (vaisių) iš tos prakalbos , pasidalinsiu savo patirtimi , įsidėmėkite(pasikartosiu) , kad bet koks procesų (savęs ir kitų ) Įvaldymas (įsisąvinimas ) prasideda nuo Stebėjimo iš tokio prigimtinio gebėjimo Būti Išorėje labai sukauptam ir dėmesingam.
Stebėjimo metu protas (mintys ir nervai ) nusiramina savaime (vis giliau) , kai tik dėmesys užtrunka 0,2 -0,5 sek.(susikuria asociacijos ) ir dėmesys pasiekia iki 5 sek. dėmesio į vieną tašką … Jei dėmesys „pabėga “netverdamas 5 sek. ritmo ,tai Medžiaga (išorybė) nebeįsisąvinama , praktiškai žmogus Nejaučia tos Medžiagos (gamtos , žmonių , savęs , teksto ).
Kad Jaustumi, tai yra išmoktumi įvaldyti -Realizuoti save ir bet kokią Mežiagą būtina išmokti Pajusti , tada rasis tas nuostabus Realizacijos Džiaugsmas, ir Lengvumas, ir Tekamumas , ir Laidumas .
Linkiu susitikti su Gyvenimo ir Esančiojo Džiaugsmu . Sėkmės ir nenuleisti nosies visiems internautams .
O Svetainės šeimininkui dėkoju už svetingumą , būk palaimintas Dangaus Vėjo , Virmantai