Griebkim Jautį…
Kūčių vakarienė, Kalėdų vaišės, dovanų pakavimas,išpakavimas, vaikų klegesys ir linksmybės, - viskas nutolo, nors kambario kampe dar spindi eglutė, bet ir ta jau kažkokia nelinksma. Nutolo ir tai, kad visą šventinį laikotarpį jaučiausi kaip įsispyręs arklys, genamas rūpesčių…
Kūčių vakarą praleidome ramiai, labiausiai dėl to ir mėgstu tą dieną. Tiesa, Vyresnėlio niekaip neprikalbinau paragauti bent keleto patiekalų, net pasigailėjau iškepusi jam žuvies pirštelių, kuriuos ir taip valgo per dažnai… O kai šalia jo sėdėjęs tėtis įsidėjo lėkštėn burokėlių mišrainės, tai net persėdo į kitą vietą - negali mat pakęsti jų kvapo…
Tačiau neapsirikau rinkdama vyno butelį, nupirkau su šventojo atvaizdu. Mat Vyresnėliui pasirodė labai keista, kokia proga mes čia “šampaną” gersim… Teko supažindinti su Kristaus paskutinės vakarienės istorija. Kažin tik ar pakankamai aiškiai papasakojau, nes sulaukiau klausimo: “Tai kokio skonio tas Kristaus kraujas?..”
Kai tradiciškai ant stalo padėjau tuščią lėkštę artimųjų vėlėms ir patenkinau Vyresnėlio smalsumą, kam tai, sulaukiau jo pasipiktinimo: “Kokias čia nesąmones šneki, mama, šiandien”. Supratau, kad persistengiau su informacija religijos klausimais…
Tikėjausi, kad bent Kūčių naktį pavyks savo vaikučius “pelėdžiukus” anksčiau suguldyti ir pailsėti nuo visą dieną trukusių ruošos darbų, tačiau Vyresnėlis į lovą įlipo tik tėčiui pagąsdinus, kad Kalėdų Senelis neatneša dovanų, jei pro langą pamato nemiegančius vaikus…
Kalėdos ir nekalėdiniai rūpesčiai
Kai rytą prie eglutės išvysti savo vaiką, spindintį iš laimės ir nuostabos, pagalvoji, kad Kalėdas švęsti sugalvota vien dėl jų… Nepakartojamos akimirkos!
Pirmąją Kalėdų dieną teko laimė išvysti ir daugiau tokių laimingų veidukų, nes į svečius atvyko sesuo ir brolis su savo atžalėlėmis. Turbūt nereikia net pasakoti, kaip smagiai Vyresnėlis praleido dieną su vaikais.
Nepakartojamą dovaną gavau ir aš - nuo Mažylio. Vos ištiesiu rankas, tuoj sūnelis ant jų įsikuria ir stipriai stipriai apkabina… Visada to labai laukiau. Ir iš Vyresnėlio, ir iš Mažylio… Beje, Mažylis sau taip pat įteikė dovaną - trečią dantuką: išdygo Kalėdų rytą. Deja, Kalėdų vakaras nebuvo toks smagus, nes Mažylis, jau kelias dieneles slogavęs, pasijuto dar prasčiau. Taip visą likusią savaitę iki Naujųjų metų sirgo…
Vyrenėlis taip pat periodiškai pasijusdavo nekaip, vakarais teko ir su temperatūra pakovoti.
Naujieji metai - naujas kalendorius
Kūčios ir Kalėdos man yra didžiausia šventė, o Naujieji metai… tiesiog naujas kalendorius ant sienos.
Paprastai nereziumuoju prabėgusių metų, nekuriu grandiozinių planų ateinantiems, galbūt daugiau pasvajoju… Klaidas taip pat apmąstau, kai jas padarau, o ne baigiantis metams. Stengiuosi nuolat neišgyventi patirtų nesėkmių, juk jei vienos laimės durys užsidaro, tai būtinai atsidaro kitos, tereikia atrasti drąsos žengti pro jas, nesižvalgant į senąsias.
Vis dėlto prieš pat Naujuosius susapnavau keistą, bet kartu ir juokingą sapną. Jame regėjau daugybę mažų pėdsakų, paliktų žiurkių. O žiurkės sapne garsiai skundėsi, kam žmonės jas nuodija, jei jos ir taip išeinančios… Taigi išėjo užleisdamos vietą Jaučiui - naminiam gyvūnui.
Sakoma, kad šie metai - taikos metai, kad suaktyvės žmonių pareigos jausmas, atsidavimas, aukojimasis dėl kitų.
Linkiu, kad visa tai vyrautų ir mūsų šeimose.
Vile 2009 01 06 – 22:10
Saunuolis tas jusu vyresnelis:))))))nemegstu ir as burokeliu kvapo, fe:)
Geru jum metu!!
sausiuke 2009 01 08 – 16:37
kaip grazu nors numirk is saldumo sito straipsnio.Daugelyje seimu scenarijus buvo toks pat,ko cia tap girtis nesuprantu…Kas butu jei pradetumem visos rasyti ka musu vaikai veikia ar kokie jie protingi,kiek vyras dirba ilgai,kaip namuose tvarkomes t.t kazin ar kam idomu bus….kiekvienai moteriai jos seima yra mieliausia ir brangiausia,o apie kitus skaityti neidomu..
sausikei 2009 01 08 – 16:51
Taigi čia dienoraštis, rašai tai, kaip gyveni, palieki įvykius ir jausmus lape, internetiniame ir popieriaus. O man įdomu, pasiskaitau ir kitų mamų blog’us, parašau komentaruose apie savo šeimą, bendraujam turėdamos laisvą minutę, ko čia piktintis nesuprantu?..
Elona 2009 01 08 – 22:00
Is tikruju per daug saldu,tai net neidomu skaitytojams,todel cia tiek mazai komentaru.O teigiamus komentarus,matyt, pati Saule ar jos gimines rasineja.
To sausiuke 2009 01 08 – 23:37
Na, dabar komentarą parašei - gali pasiskaityti apie save. Iš jo gana daug galima pasakyti, koks žmogus esi:)
Giedra 2009 01 10 – 10:20
straipsnis gyvenimiskas, naturalus ir nera ko jame daugiau kapdtytis.
mes kaledas svenciam seimos rate, o Naujus gatveje su kaimynais, tai sena ir labai sauni tradicija.
Saulė 2009 01 10 – 12:44
Mes trejus metus gyvename naujame būste, ir visada per Naujus kaimynai būna išvykę. Įtariu būtų visai smagu, kad ir gatvėje:)
O Elonai galiu atsakyti, kad NEĮMANOMA išvengti saldumo rašant apie vaikus apskritai. Juk jie toookie saldūs:) Net pabarti jų nesaldžiai neišeina. O dėl neįdomumo… Niekuo negaliu padėti, turbūt visos mamos savo blog’uose rašo saldžiai ir “neįdomiai” apie savo angeliukus.
sausiuke 2009 01 11 – 12:29
kaip suprantu dienorastyje palieki ir blogus jausmus ar slogia nuotaika,juk buna kartais ir pikta,o cia viskas grazu ir saldu,be to dienorasciu niekas viesai neskelbia,bent jau tikrus ,o cia kazkokia parodija.Cia tik noras issisokti kad tipo mano seima pati geriausia ir graziausia,ta pati galiu pasakyti apie savo seima ir as,ir visos kitos,ne viena nerasys kad ju vyrai neidealus ar kad vaikai neklauso:)
Saulė - sausiukei 2009 01 11 – 12:46
Man gaila tavęs. Iš tiesų, kaip reikia gyventi, kai esi toks pavydus ir žiauriai tulžingas žmogus?..
Neskaity to dienoraščio “parodijos”, jei tau dėl to nesimiega, negaišk savo laiko, o skirk jį savo idealiai šeimai. (Beje, kur radai parašytą, kad aš apie savąją taip galvoju?…)
O šiam dienoraštyje yra visko, kaip ir gyvenime. Bet, kaip sakoma, jei norėsi prikibti, tai ir prie stulpo prisikabinsi:))
Anonymous 2009 01 11 – 14:28
zinok ir neskaitau,o netycia radau ji ir permeciau akim,jis man toks ir pasirode,lekstas ir pagyruniskas..be to as visai nepavydziu nera ko,ir jokios tulzies nelieju tik isreiskiau nuomone kaip ir tu.Sekmes tau Saule juk mes abi mamos…
Anonymous-sausiukei 2009 01 11 – 14:58
Žinai, kai kam atrodo… Aš tikiu žmonių gerumu (vis dar), ir nemanau, kad visi vyrai blogi ir visi vaikai nenaudėliai. Būna visko. Bet smulkūs nesutarimai ar kivirčai neužgožia mano artimųjų gerųjų savybių ir pranašumų. O kalėdiniame straipsnyje ieškoti problemų, manau, mažų mažiaiusiai kvaila.
Sėkmės ir tau. Pasistenk ir tu tikėti gerumu:)
lina-anonymous 2009 01 11 – 16:12
Manau paprasta straipsni apie kaledas per daug sureiksmi,as graziu dalyku matau gyvenime o ne kazkieno mintyse.Ir manau gerio ieskote kitu gyvenime o ne savo namuose,jei taip pergyvenat del nieku.
Saulė 2009 01 11 – 16:56
Nesupratau, ką norėjai pasakyti Lina-sausiuke-anonymous(siaube, kiek vieno žmogaus pseudonimų)…
Saulė 2009 01 11 – 16:57
Dabar supratau:)) Lina rašo sausiukei-anonymous. O aš maniau, kad anonymous savo vardą parašė:))))