VE.LT tinklaraštis - VE.LT/BLOG

Epidemija - nebebaisi

Sakoma, kad nuo gripo Lietuvoje gali mirti 90 žmonių. Tuo pačiu pranešama, kad ir Klaipėda pasiruošė gripo epidemijai. O aš sakau jums, nė velnio.

Atseit, jau nupirkti kalnai vaistų, paruoštos palatos, nuo kitų ligonių atitvertos spygliuota viela, ligoninėse budi tvirti sanitarai, su šikšniniais bizūnais, o koridoriuose, skiriančiuose normalius ligonius, nuo epideminių, bėgioja alkani rotveileriai.

Sakau jums, to nepaks.

Be to, abejoju, ar tos priemonės duos laukiamą rezultatą.

Juk nė vienoje palatoje, kuri paruošta priimti tuo epideminius gripininkus, nebus ligonių. O ir sanitarai veltui bizūnėliais mojuos. Nebent kokią nors skardžiabalsę ilgakoję didžiakrūtę slaugytę nuvyti norėdami.

Nes visi miestelėnai vaizduos sveikus ir toliau vaikščios gatvėmis, lankys mokyklas, eis į tarnybas ir kitas masines susibūrimo vietas, visokiausius nekropolius ir monopolius.

Moksleivius eiti į mokyklas vers tėvai, o patys gimdytojai, net ir apsisnargliavę ir kosintys, eis į savo bacilų kupinas kontorėles. Mat įsivaizduos, jog jų snargliai yra didžiausia vertybė dar sveikiems kolegoms.
Vienas toks ir į mūsų cechą ateidavo. Jo varstotas stovi greta manojo.

Iš pradžių į tuos jo pasičiaudėjimus su pasipirščiojimais žiūrėjau tolerantiškai. Tik po savaitės, kai jis jau nieko nebeveikė, tik snarglius kibirais nuo varstoto sėmė ir bezdalus iš prikakotų triusikų vėdino, man įkyrėjo. Produkcijos, suskis, nebegamina, savo zarazą aplinkiniams drabsto, o iš darbdavio atlygio reikalauja, kaip už pilną produktyvią darbo dieną.

Cecho meistrui išdėsčiau savo nuogąstavimus, jis palingavo galva ir pritarė mano sumanymui.

Vėlai švinta, anksti temsta, o sutemus mūsų kvartale gatvių niekas neapšviečia, tuo ir pasinaudojau. Tame kelio nuo mano bendradarbio namų iki cecho ruože nukėliau visus komunikacijų ir kanalizacijos šulinių dangčius.

Padėjo.

Jau kitą dieną tas suskis į cechą nebeatėjo. Atsiprašiau meistro, išbėgau į gatvę ir visus nukeltus šulinių dangčius atgal sudėliojau.

Tas brudas nebepasirodė.

Sakote, žiauru?

Nė velnio. Kaip sykis humaniška. Jei asilui pačiam nedašunta, reikia padėti.

Užtat mūsų ceche zarazos plitimas buvo sustabdytas.

Siūlau panašių priemonių imtis ir Klaipėdos srityje.

Ne rotveileriais epidemininkus saugoti, o į atskirą stovyklą juos suvaryti. Pereiti per miesto kontoras ir cechus, kiekvieną, prie kurio stalo ar varstoto stovi snarglinų servetėlių kibiras, be kalbų išsivesti, sodinti į mašinas ir vežti į specialias gydyklas.

Yra kelios, tokiam tikslui skirtos. Viena jų - gražioje vietoje, Karklėje ant kranto, „Žilvičiu” vadinama. Žmogus - ne šuo, nori gražiai numirti. Tegu nors prieš mirtį gamtos grožybėmis atsidžiaugia.

Ir gripininkams-epidemininkams gerai, ir mes jų, zarazų, ramia širdimi atsikratysime.

Nėra reikalo sergantiems į darbą eiti ir sveikus kolegas su savimi į kapą temptis.