Apie skaitymą vaikams
Neabejingi tėvai krizės laikotarpiu ne tik patys atsakingiau elgiasi su pinigais - uoliau taupo ir protingai leidžia, bet ir dažnai susimąsto, ką šiandien jie galėtų padaryti, kad jų vaikai ateityje turėtų stabilų materialųjį pagrindą po kojom? Atsakymas, kurį radau atsitiktinai man į rankas papuolusioje knygoje, - kiek netikėtas.
Pasirodo, investavimas į bendrovių akcijas, obligacijas, nekilnojamąjį turtą ar auksą ne visada užtikrina vaikų materialinę gerovę. Ką jau kalbėt apie tai, kad pirmiau reikia turėti ką investuoti…
Ne paslaptis, kad dauguma mūsų, statistinių lietuvių, geriausiu atveju banke kaupiame vadinamuosius vaiko pinigėlius, na, dar lieka stogas virš galvos, bet ir tai ne visiems. Vienintelė sugrįžtanti ir nenuginčijama investicija, anot knygos autoriaus Davido Oweno, - knygų skaitymas. Kodėl? Štai kokie autoriaus argumentai:
“Vaikai, kuriems nuo mažumės yra skaitoma, visam gyvenimui susiformuoja įgūdžius, kurių neįmanoma įgyti žiūrint vaizdo kasetes ar televiziją. Jie išmoksta geriau klausyti ir būna dėmesingesni mokykloje. Jų žodynas sparčiai plečiasi, o gramatika tampa mažiau paslaptinga. Tokie vaikai akimirksniu nepraranda domėjimosi idėja, kurią suvokti sunkiau nei televizijos reklamą. Vaikai išsiugdo kantrybę sekti sudėtingą problemą tol, kol ji bus išspręsta. Turėdami didžiules pamėgdžiojimo galias, vaikai patys pradeda geriau rašyti.
Skaitydami vaikams, padėsite jiems tapti godžiais skaitytojais, o godūs skaitytojai turi visą gyvenimą trunkančių pranašumų, kurių neįmanoma nusipirkti už pinigus. Daug skaitantiems vaikams geriau sekasi mokykloje, jie įstoja į geresnes aukštąsias mokyklas, gauna įdomesnį darbą, rašo įtaigesnes teisines pažymas ir rečiau skundžiasi, kad jiems nuobodu. Be to, tokius vaikus yra lengviau auklėti ir su jais smagiau bendrauti.
Visų svarbiausia yra tai, kad vaikai, kurie auga pasinėrę į knygas, išsiugdo gebėjimą atsakyti į savo pačių klausimus. Jei staiga jie susidomi gydytojais, vabzdžiais, kūdikiais, saulės sistema, žemės drebėjimais ar gaisrininkų automobiliais, šie vaikai žino, kaip gilintis į dalyką tol, kol jų smalsumas bus patenkintas. Pamažu vaikai susiformuoja įgūdį, kuris būdingas garsiausiems pasaulio mokslininkams: gebėjimą šviesti pačius save.
Visi šie pamažu atsirandantys įgūdžiai suaugusiųjų gyvenime turi ekonominę vertę. Labai raštingi darbuotojai turi milžiniškų konkurencinių pranašumų visose veiklos srityse. Mokantieji rašyti įtikinamus tarnybinius pranešimus darbuotojai greičiau pasieks tai, ko nori, nei tie darbuotojai, kurie šitaip rašyti nemoka.
Pavertę savo vaikus gerais skaitytojais, suteiksite jiems pranašumą, kuris išliks visą gyvenimą.”
O jūs ar skaitote savo vaikams?.. Mes stengiamės. Gimus Mažyliui rečiau, bet jei turiu daugiau laisvo laiko, griebiamės knygų. Ypač gerai jos nuramina per daug įsisiautėjusį Vyresnėlį. Iš padūkusio velniūkščio prie knygos jis virsta angeliuku.
Mažylis irgi klausosi skaitomų knygų broliui, savaip, bet klausosi: pavyzdžiui, nusijuokdamas visai nelinksmoj vietoj!.. Ne tik klausosi, bet ir pats tuo pačiu metu “skaito” - graužia tokią kietą knygelę apie varliuką Fredį. Ji ir skirta tokiems “graužikams”. Labai dabar tinka Mažyliui tas apibūdinimas - knygų “žiurkiukas”.
Kaži ar čia kuo dėtas skaitymas, bet Mažylis be paliovos bubuoja, guguoja ir visaip kitaip čiauška, stebindamas aplinkinius. Net širdis sąla jo klausantis…
Ką skaitome mes?
Nelengva buvo pripratinti Vyresnėlį prie knygų. Nelabai žinojau, ką jam ir skaityti. Kai buvo pusantrų metukų, nupirkau knygelę “Kas kieme gyvena?”. Skaitydavau, atrodė, sau, nes Vyresnėlis tuo metu šokinėdavo ant sofos, stumdydavo mašinėles ir pan. Lioviausi jam skaityti… Bet po kokios savaitės jis priėjo, atsinešė tą knygutę ir sako: “Apūtys dajo ka ka jie kū!” (Išversiu: “Gaidys daro ka ka rie kū”).
Po to su malonumu “suskaitėm” iš tos pačios knygų serijos “Prieštarų kraitelę” ir “Melų dainelę ir skaičius iki dešimt”.
Iki pat šiol jam knygų knyga - “Devyni broliai ir jų sesuo Elenytė”. Šią pasaką padovanojo buvusi Vyresnėlio auklė, kai jam buvo dveji su puse. Net neįsivaizdavau, kad tokia, mano akimis, nespalvinga ir neišvaizdi knyga taip patiks vaikui.
Pirmiausiai jį sužavėjo iliustracijos. Tamsių spalvų, itin baisiai nupiešta laumė ragana, graužianti kaulą (mylimiausias puslapis), kraujo upė ir pan. Žinia, visus berniukus vilioja pavojai ir pabaisos…
Tiesa, ta vargšė knyga jau taip “nuskaityta”, kad ir lipnia juosta, ir klijais, ir segtukais gelbstim ją…
Kita Vyresnėlio numylėtinė - Kosto Kubilinsko “Baravykas pagyrūnas”. Moka ją mintinai, todėl deklamuoja pasitaikius bet kokiai progai. Ištempęs ausis klausosi ir “Buratino nuotykių”.
Dabar į sapnų karalystę nukeliauti padeda “Milžinų pasakos”. Kiek ilgokos, bet kai išmeti “nereikalingus” sakinius, pasidaro visai tokios nieko…
Tai labiausiai mėgstamos Vyresnėlio knygos.
Ar skaityti komiksus?
Kartais norėčiau, kad Vyresnėlis kuo greičiau persirgtų tuo žmogaus-voro “maru”… Ypač kai vis dažniau paprašo paskaityti ne kokią normalią knygą, o tuos “Žmogaus-voro” komiksų žurnalus. Nemoku jų skaityti, nes pati nieko nesuprantu. Todėl džiaugiuosi, kad šią “pareigą” perima vyras. Jis spontaniškai perkuria ir perdaro komiksų sakinius į normalius, juokingus. Net pačiai tada įdomu. Antra vertus, šiuos skaitalus paversdamas įdomiais, vyras lyg ir skatina Vyresnėlį jais dar labiau žavėtis?..
Esu skaičiusi, kad nereikia skubėti vaikams brukti savo literatūrinio skonio. Tegu pirma susidomi knyga, skaitymu. Skaityti verta net ir tai, kas mums atrodo nereikalinga ir neįdomu. Laikui bėgant vaikas ims pats rinktis “teisingus” tekstus. Tereikia šiek tiek laiko ir kantrybės.
Jei dar nepradėjome skaityti…
…kuo greičiau pradėkime. Nerasim niekur parašyta, kad skaitymas vaikams yra negerai! Iš pradžių, aišku, reikės kantrybės. Tik nemeskim šio “reikalo”, nors ir atrodys, kad vaikas mūsų nesiklauso. Iš tikrųjų jis girdi, tik pati vaiko prigimtis neleidžia nustygti vietoje…
Jaukinant mažylius prie knygų puikiai tinka leidiniai su lipdukais. Leisdavau Vyresnėliui juos klijuoti bet kur, kad ir aukštyn kojom, o aš tuo tarpu skaitydavau. Dėl to nuolat pirkdavau žurnalą “Nykštukas”. Daug lipdukų, prasmingi tekstukai.
Pradėti niekada nevėlu. Vaikai imlūs naujovėms, tad nauja veikla netruks juos sužavėti. Lengviausia yra pasakyti “Mano vaikui nepatinka skaitymas, jis nesiklauso” ir pan.
Kuo anksčiau ir dažniau jam skaitysime, tuo lengviau jį prie skaitymo įpratinsime… Be to, jei nemėgstate žaisti su savo vaiku lėlėmis ar mašinėlėmis ir kt., skaitymas tampa alternatyva, tam tikru žaidimu, suartinančiu jus. Ir tikrai neabejotina investicija į vaiko ateitį.
Giedra 2009 01 17 – 09:42
Laba diena.
Vyresnele labai mego skaityti, pati megstamiausia knygute buvo, dar senu laiku,, Duonute zydi” mokejo mintinai beveik visa, o ji storoka. Ir kai netareme rrr raides pasitelkeme sia knygos, eilerastis apie varlytes, jis dare stebuklus. Dar labai patikdavo pifo nuotykiai, linksmi pasakojimai. Veliau uzsakinejom zurnala ,,penki” jis padejo ismokti skaityti, rasyti.
Dabar , jei jau 11 skaitymas jau tapo gana retas, del daug priezasciu, viena is ju kompiuteris, baubas kompiuteris, kita daug namu darbu, galva atbukus buna po keliu valandu prasedejimo prie mokykliniu knygu. Labai apsidziaugiau ir nustebau, kad kaledom gauta dovana- prenumerata Justes zurnalo buvo sioks toks gryzimas prie skaitymo.
Mazyle skaito savo maudyniu,kramtymo knygeles ir labai megsta laikrascius, is ju lieka skutai, tik labai dziaugiames, kad neragauja.
Knyga- geras draugas, patarejas, todel sutinku su Saule ir prisidedu, kad tai neabejotina investicija i vaiko ateiti.
Marta 2009 01 18 – 01:40
Skaitau Saules straipsnius ir kaskart stebiuosi - kiek ji turi minciu, kiek kurybinio potencialo! Ir dar knygeles vaikams paskaito! Ir visa tai turint 2 mazylius! As gyvenu tuo paciu ritmu, isgyvenu labai panasiai daugybe situaciju, bet vaikuciams paskaityt knygele pries miega, deja, labai retai kada pavyksta… Taip, bandau suzadinti vyresniojo nora pazinti knygeles, visada perkam ir siulomas darzelyje, bet savarankiskas knygeles studijavimas jo ypatingai nesudomina. Ar taip yra del musu, tevu, nepakankamo demesio knygu skaitymui, ar tiesiog reikia palaukti savaiminio vaiko susidomejimo knygomis?
Saulė 2009 01 18 – 12:51
Giedra, na, išties liktum nesuprasta savo vienuolikmetės panelytės, jei iš bibliotekos partemptum krūvą knygų
Jei vaikystėj mėgo knygas, gal dar grįš prie jų?.. O dėl kompiuterio - sutinku, man ir tenka nustatyti taisykles, ko nemėgstu daryti, kad Vyresnėlis kuo mažiau laiko sėdėtų prio jo…
Saulė 2009 01 18 – 12:56
Ačiū, Marta.
, arba gal domisi kažkuom kitu ypatingai? O kad bandot ir rankų nenuleidžiat - šaunuolė.
O kiek amžiaus Jūsų vyresniajam? Aišku, tėvų dėmesys ir pavyzdys daug kuom gali “užkrėsti” vaikus
Jurga 2009 01 20 – 12:17
Sveiki! turiu du vaikucius 11 ir 7 metu. Pati skaitau knygas nuo antros klases ir vaikam pradejau pirkti knygutes nuo dvieju metuku amziaus. Vyresnisis tai negali buti be knygu,kartu einami vaiku biblioteka jau 3 metai. Mazoji skaito siek tiek maziau,bet vistiek is bibliotekos parsinesa kokia knygute. As skaitau,kad knygos yra didele vertybe. kompjuteris aisku yra naudingas dalykas,bet anksciau ar veliau vis vien griztama prie knygu. rekomenduociau teveliams apsilankyti vaiku biliotekoj H.Manto gt.,labai malonios darbuotojos ir be galo grazi aplinka.
Saulė 2009 01 20 – 15:01
Sveika, Jurga. Gėda ir prisipažinti, bet su Vyresnėliu nesu buvusi vaikų bibliotekoj. Kartu einam į knygynus, renkamės knygutes, bet į į biblioteką užsukę nebuvom… Turėsim dar vieną būdą, kaip smagiai praleisti laisvalaikį!
Marta 2009 01 21 – 00:19
Sveiki, Saule. Mano vyresniajam 4 su puse. Dabar tik mokinames raideles, bet kad tos kantrybes neuztenka… Zinoma, jam kompiuteris idomiau, ir del to turim nustatineti taisykles. Manau, kad dar ateis laikas, kai sunus pazins visas raides ir ismoks jas jungti, ir tada bus paciam smagu knygele ne tik vartyti, bet ir skaityti.
Saulė 2009 01 21 – 18:32
Manajam ketveri ir aštuoni mėn.
aišku, kad ateis tas laikas, kur dings neatėjęs 
sėkmės mokant raides ir, be abejo, kantrybės…
tetis 2009 02 06 – 13:07
mano sūnui rytoj bus 4m.skaito pirmokų aušrelę,dar laisvai neskaito,bet nebedaug truksta,išmoko dėl kompiuterio.prieš leidžiant žaisti su kompu,pirma perskaito po 2-3 lapus,tada ledžiu žaisti su kompu apie 1val.sėkmės.
Saulė 2009 02 06 – 15:56
Nieko sau, net pavydas apėmė
reikės ir man taip pabandyti! Sūnus mėgsta knygas, jei skaitau aš, o pats laaabai tingi raides mokytis 
Geriau, sako, paskaičiuokim. Matyt, “tiksliukas” 
Šaunuolis Jūs, teti!
Saulė 2009 02 06 – 15:58
Beje, sūneliui sveikinimai su 4-uoju gimtadieniu!
tėtis 2009 02 06 – 16:21
dėkui Saule už sveikinimus sūnui,mėgsta ir jis kad jam skaitytų,skaičiuoja ir jis normaliai iki 20 ir daugiau,aišku suklysta,dar jis moka rusiškai,mes abu lietuviai,vedam į rusų darželį,todėl ir moka,būtų anglų darželis leisčiau į anglų,vieni sako kad blogai,kiti gerai,kaip bus nežinau,atrodo viskas normaliai kol kas,beje vyresnis kuriam 11m.iš mažojo jau irgi pramoko rusiškai,nors prieš tai visai nemokėjo,sėkmės.
Saulė 2009 02 06 – 18:10
Gabus Jūsų vaikinas, tėti
Įtariu, ne be tėvų pastangų. Sėkmės ir Jūsų šeimai. Užsukit čia dažniau, visada malonu, kai į “moterišką” teritoriją užsuka vyrai su savo nuomone!
tetis 2009 02 06 – 20:47
Dėkui Saule už linkėjimus,įdomu paskaityti ir Jūsų nuomones,pasistengsiu užsukt į Jūsų moteriška kolektyvą,iki.
Rita 2009 02 17 – 14:11
Kaip gera skaityti rūpestingų mamų ir tėčių mintis. Norėčiau pasidalinti ir savo patirtimi.
Kas nutiko, nežinau… Bet turiu viltį, kad sesės palikta “biblioteka” bus perskaityta…
Mano vyresnioji dukra nelabai linko prie lėlių, daugiau piešdavo, sklaidydavo knygeles… todėl susidomėjo pasakomis ir istorijomis dar tais gražiais metais, kai jai skaitydavau. Mylimiausia knygelė buvo “Snieguolė”, todėl turėdavome kasdien papildomai paskaityti iš tos knygos kokį nors pasirinktą puslapį. Kai būdama 5 metų atsivertė pirmąjį puslapį ir savo mažu piršteliu vedžiodama eitutėmis ėmė garsiai “skaityti”, supratau, kaip lengvai ir maloniai mes atlikome didžiulį darbą.
Dabar ji studijuoja teise, o grožinės literatūros, nesulaukdama išverstų ir išspausdintų knygų knygynų lentynose, tiesiog atsisiunčia internetu ir skaito tiesiai iš loptopo ekrano.
O štai mažoji… Skaičiau jai iki antros klasės. Antroje klasėje, kai reikėjo paruošti perskaitytų knygų sąrašą, teko rimtai susiimti. Supratau, kad vaikui įdomiau klausyti, nei skaityti. Prisiminus, kaip augo vyresnioji, kartais apimdavo neviltis. Juolab, kad pati skaitau labai daug ir tikejau, esu puikus pavyzdys
Tik prieš gerą mėnesį pastebėjau, kad mano trečiokė vakarais pasiima knygą ir būtinai perskaito nors porą puslapių
Saulė 2009 02 17 – 22:13
Skaitydama Jūsų komentarą, Rita, prisiminiau savo vaikystę
Neturėjau nė vienos lėlės! Statydavau iš kaladėlių, o visą likusį laiką leisdavau su knygomis. Tam įtakos turėjo ir tai, kad gyvenau šalia bibliotekos, tai suvaikščiodavau keliskart per dieną. Penkerių irgi savarankiškai skaičiau. Betgi ne visi vaikai vienodi, ar ne 
esame skirtingi, skirtingi ir pomėgiai… O kad mažesnioji griebėsi knygos, smagu, ir dar smagiau, kad savarankiškai! Sėkmės.