Apie “robinzoniukus” ir dar šį tą…
Jaučiuosi taip, lyg būtų atskilusi dalis manęs. Širdis vos per sekundę atsiduria kulnuose, išpila šaltas prakaitas ir linksta kojos, akys laksto lyg paklaikusios. Galvoje vienintelė mintis: “Kur jis pradingo ir kada vėl jį pamatysiu?” Tada pamatau ateinantį savo vaiką, apsiverkusį ir išsigandusį. Ačiū Dievui. Atsirado.
Taip atsitiko šią savaitę, kuomet su 
Vyresnėliu buvome prekybos centre. Kaip įprastai, palikau jį žaislų skyriuje, prisakiusi, kad niekur neitų, lauktų manęs, kaip visada. Deja, jam pasirodė, kad šįkart užtrukau per ilgai, ir išėjo manęs ieškoti… Atrodo, jau ne mažas, greitai penkeri, be to, visada būdavo paklusnus parduotuvėje, nes bijodavo pasiklysti. (Esame ne kartą sutikę tokių vaikų ir jiems padėję rasti tėvelius). Tiesa ta, kad pasiklysta net pačių atsakingiausių tėvų paklusniausi vaikai…
Kaip tam pasiruošti?
Kai kartą, būdamas dvejų, Vyresnėlis sugebėjo dingti per keletą sekundžių, po to jam striukės vidinėje pusėje prisegiau tokią kortelę iš žaislinio policininko rinkinio. Ten įrašiau vaiko vardą, pavardę, adresą ir savo telefono numerį. Taip ir vaikščiojo ilgą laiką, kol išmoko visus duomenis mintinai. Tik įdomu, ar stresinėje situacijoje, į kurią pakliuvo ir pastarąjį kartą, sugebėtų viską prisiminti? Gerai bent, kad nėjo į lauką ieškoti “pradingusios” mamos. Vis kalam į galvą, kad, jei pasiklystų parduotuvėje, neitų laukan, o lauktų sutartoje vietoje ar nueitų prie bet kurios kasininkės ir pasakytų, kad nežino, kur yra mama ar tėtis. Turbūt todėl ir grįžo vėl į žaislų skyrių, kur ir susitikome.
Kai kraujas vėl ėmė tekėti mano gyslomis, norėjosi išbarti mažąjį “robinzoną”, tačiau dar kartą pakartojome abu, kaip reikia elgtis, kai pasiklysti. Atrodo, nepamirš jau niekada. Įsivaizduoju, kaip jaučiasi pasimetęs vaikas, kai aplink vien svetimi žmonės ir nežinia kur jo ieškantys mama ar tėtis. Pastariesiems, aišku, irgi ne ką geriau… Vyresnėlį tiesiog pririšu žvilgsniu prie savęs, kai esame prie jūros ar masinio susibūrimo vietose. Kaip rasti paklydusį vaiką, pavyzdžiui, Jūros šventės metu? Beje, esame radę. Prieš keletą metų per Jūros šventę pačiame miesto centre dingo sesers keturmetė dukrytė. Na, ji turėjo tokį neeilinį gebėjimą dingti per kelias sekundes. Gerai, kad mūsų buvo nemažas būrys, tai tuoj išsiskirstėme ieškoti. Radome pralindusią pro gyvatvorę ir ramiausiai žaidžiančią už kokio šimto metrų. Vyras, pamatęs paklydėlę, šoko tiesiai per gyvatvorę, stvėrė ją, kad vėl nedingtų. Ilgai negalėjome atsitokėti…
Komentaras “fiskalinės drausmės” tema
Prieš savaitę “Verslo žiniose” pasirodė SEB banko prezidento patarėjo G. Nausėdos pranešimas. Anot jo, jei Tarptautinis valiutos fondas skolintų Lietuvai, jis nepateiktų šaliai žalingų, o sau naudingų reikalavimų, bet prašytų laikytis dar griežtesnės fiskalinės drausmės. Į taikiklį greičiausiai patektų ir dvejų metų motinystės pašalpų terminas.
Nesmagi prognozė daugeliui Lietuvos moterų, auginančių mažylius. Tarp jų - ir aš, be abejo. Nors tos dvejų metų motinystės atostogos nesulyginamos su kitų šalių, kur vaikutis mamų auginamas daug trumpiau, bet reikia nepamiršti, kad Lietuvos moterys neturi kur dėti savo lopšelinio amžiaus vaikų.
Kur palikti savo vaiką, jei jį atsisako priimti lopšeliai-darželiai? Samdytis auklę? Mamai, dirbančiai visą dieną, tektų atiduoti visą savo atlyginimą. Taip dirbau ir aš kelerius metus. Tuo atžvilgiu užsienio valstybės mus lenkia kaip reikiant. Nieko prieš būčiau grįžti anksčiau į darbą, jei tik žinočiau, kad vaiku pasirūpins tam skirta įstaiga. O kur dar išaugę mokesčiai už šį malonumą! Jiems sumokėti, leisdama darželin du vaikus, atiduočiau lygiai pusę savo atlyginimo. Lieka naiviai tikėtis, kad valdžios vyrai paliks jautriausią visuomenės dalį - jaunas šeimas, nešančias dar ir būsto paskolų naštą, - ramybėje, ir pradės taupyti nuo savęs…
Giedra 2009 03 09 – 18:29
Laba diena
Nelabai dziugina straipsnio pabaiga, bet tikekimes geriausio.
O as galvoju ir negaliu prisiminti, kad mano dicke butu kur pasiklydus, o gal jau nepamenu.
Bet va pati 9 klaseje pasiklydau Maskvoje, metro. Tai ilgai sukau galva ka daryti,vis bandziau ziuredama i zemelapi grizti i man reikiama vieta, bet vis nepavykdavo, ir tik po 5 klaidziu, ir baisiu valandu atsitokejau, kad reikia kreiptis i metro milicininka, o tai reikejo padaryti is karto, nes ten jau buvo kreipiasi su mano paieska mokytoja.
Ir ka jau kalbeti apie mazucius vaikucius, isivaizduoju kokia baime jos turi istikti. Bet zinoma vaikais pasitiketi reikia.
Edita 2009 03 10 – 11:15
Oho… Atrodo busiu kazka praleidusi. Musu vyresnelis tikrai nepasakytu mamos ar tecio telefono numerio… Nera iki siol teke ieskoti pasikludusio musiskio… Pasakytu savo varda ir pavarde, kur gyvena, teveliu vardus ir pavardes, kur tetis dirba, bet vat kaip su teveliais susisiekti tai ne - situo klausimu teks padirbeti
Tikiuosi jog neteks patirti to krauja stingdancio jausmo :).
Monika 2009 03 10 – 17:29
Visada geriau pasiruošti blogiausiam…. Ačiū už perspėjimą, Saule! Net nepagalvojau apie tai… O juk ką gali žinoti, ką tie vaikai iškrės.
Marta 2009 03 14 – 01:27
As taip pat daug kartu kalbejau su vyresniuoju, ka daryti pasiklydus. Bet karta prekybos centre per drasiai lakstydamas mano vaikas staiga suprato, kad nebemato tevu (mes ji stebejom is uz kampo), tai pamaciau, kad viskas, apie ka kalbejom, jam tiesiog isgaravo is galvos - jis buvo issigandes ir atrode tuoj pasileis begti nezinoma linkme. Priejau ir paklausiau, ka butu dares, jei as jo nerasciau. bet tuo metu jam nieko nerupejo - jis tiesiog buvo laimingas, kad salia tevai. Tai as ir nezinau, kaip viskas butu buve jam rimciau pasiklydus…
Marta 2009 03 27 – 21:24
Saule, kodel nebematau Jusu straipsniu?
Marita 2009 03 29 – 19:18
Atsibodo visiems jau tie paistalai
Giedra 2009 03 30 – 16:34
Pasigendu Saules, gal kas atsitiko?
as 2009 03 31 – 12:02
pasiklydo matyt :DDDD
Vile 2009 03 31 – 18:55
As taip pat pasigedau naujo straipsnio. O priezasti nesunku atspeti - paskaitykit praeitu straipsniu komentarus, tokie “lietuviski”, ta prasme pilni pavydo ir pagiezos, “numamejusiu” mamu, pavyduoliu nusivylusiu zmonu ir moteru. Perskaitai straipsni - grazu, perskaitai komentarus - pasimeti, nes nesupranti, kas cia ir del ko isidirbineja. Kazkokie kvaili kvailu bobu komentarai. O tokiu, su kuriais gali protingai diskutuoti, vienas kitas.
Tik priezasti galetu parasyti pati saule, bent del tu, kurie tuos straipsnius vertino ir laukia ju..
Anonymous 2009 04 01 – 09:06
Neturit ka veikti kaip tik laukti kazkokio straipsnio,knygas skaitykit ar dar ka naudingo nuveikit.O komentrarai kaip ir visur visokiu yra taip ir cia,nera cia ko stebetis,tam ir yra jie.
Vile 2009 04 01 – 21:17
Tokius ir turejau omenyje kaip jus, gerb.anonymous. Tai jau tikrai neturite ka veikti, pritaikykit savo komentara sau.
Rugseja 2009 04 03 – 12:45
Sveiki, kažkaip netyčia radau šį mamos dienoraštį. Patiko. Paprasta, elementaru ir kai kuriose vietose - intymoka… Aprašomos temos liečiančios beveik kiekvieną statistinę šeimą. Panašų gyvenimą gyvenu ir aš: vaikas, vyras,auklė, grįžimo į darbą problemos, kai vaikas palydi išeinančią graudžiu “maaama”…Laukiu naujų straipsnių,kada galėsiu ir aš įsivelti į diskusijas, kartais net aštrokos jos čia verda… Taigi, Saule,kur naujas straipsnis? Gal savo gimtadienio proga parašysi?
Juate 2009 04 03 – 22:06
Kazkur minejo komentaruose, kad saule turi filologes issilavinima, jeigu tai tiesa, tai rasymo stilius silpnokas… Jei tai raso ne lietuviu kalba studijavusi moteris, tada viskas super…
Marita 2009 04 06 – 01:18
Rasymo stilius-ne silpnokas,o visai silpnas,o dar gyresi esanti filologe…
Vile 2009 04 06 – 16:22
Furijos jus, ne kiekvienas filologas yra rasytojas, ir ne kiekvienas rasytojas yra filologas!!!!!!!!!!!! Tokios protingos vaizduojates, bet nusisnekate totaliai :). Ar neuzgraus pavydas bambu
:) 
Juate 2009 04 07 – 09:36
Gerb. Vile,sugebėjimas priimti kritiką parodo žmogaus erudiciją (tikriausiai Jums, Vile, tokie žodžiai nesuprantami). Tikrai nematau dėl ko turėtų graužti pavydas? Kad mokyklos lygio straipsniukai spaudinami regioniniame laikraštyje? Mano straipsniai spaudinami tarptautiniuose mokslo leidiniuose ir nesijaučiu nei kažkuo geresnė už kitus, nei blogesnė. Ir tikrai straipsnio recenzentų ar kritikų nevadinu nei furijomis, nei dar kažkuo… Kritika skatina tobulėti, o ne parodyti savo bukumą vadinant kitus furijomis. Tikiuosi sulaukt garbingos diskusijos. Geros dienos:)
Vile 2009 04 07 – 11:36
Cia ne mokslinis straipsnis, o dienorastis, paprastos, kaip ir dauguma musu, mamos… O jusu nuomone, tebunie ir erudites, nera vienintele ir teisinga. Yra mananciuju , kitaip nei jus. Beje, jusu panigirika vercia pasidometi jusu straipsniais, gal parasysit, kur juos galeciau paskaityti, idomu butu
Saule, isiterpsi i diskusija?
Juate 2009 04 07 – 12:47
Aš nesakau, kad esu eruditė ar pan. ir sutinku, kad mano nuomonė nėra nei vienintelė ar tiesinga, tačiau čia mano nuomonė tokia, kad stilius silpnas ir taškas.Savo nuomonę, kaip ir Jūs,aš galiu išreikšti. Tačiau laidytis tokiais komentarais kaip “furijos” - mažų mažiausiai netaktiška ir parodo Jūsų intelekto lygį. Dar kart pasikartosiu, kad protingą žmogų kritika skatina tobulėti, o ne laidytis komentarais apie “furijas”. Aš nesigiriu, kad rašau straipsnius į tarptautinius mokslinius leidinius, tačiau teigiu,kad mane kritika skatina tobulėti. O dėl paskaitymo prašom (jei Jums tokie leidiniai kažką sakys): “Vagos”, “Vandens ūkio inžinerija:mokslo darbai”, “La Houille Blanche, Revue Internationale de l’eau. Société Hydrotechnique de France”,”Renewable and Sustainable Energy Reviews”. Sėkmės skaitant
Juate 2009 04 07 – 13:13
Ir dar pamastymų… Jei Jums Vile, išvirus košę, penkiametis sūnus pasakys, kad šį kart pagaminot ne itin skanią košę, ką Jūs darysit? Sūnų išvadinsit “furija” ar kitą kart labiau pasistengsit ir išvirsit skanesnią košę? Tad pripažinkit, kad kritika skatina tobulėti… To aš nuoširdžiai linkiu ir Saulei, tobulėti, nes tobulėjimui nėra ribų… O Jūs gerb. Vile, būtų malonu, kad atsiprašytumėte už “furijas”, nes tikrai neturit teisės laidytis tokiais epitetais. Garbingos diskusijos
Vile 2009 04 07 – 15:15
gerb. Juate, erudite, mokslininke ir t.t., o jus ar turite vaiku?
Matote, saule ne apie zemes uki raso, apie vaikus :), tokiom “mokslininkem” kaip jus ir atrodo, kad stilius silpnas. Itariu, pas jus to stiliaus apskritai nera, o jei tokia rasymo maniera kaip komentaru (”inteligentiska” ironija :), na, atsiprasau tada…
vile 2009 04 07 – 15:46
Beje, nesuprantu, apie ka norite diskutuoti, saules stiliu ?
Juokinga. Duodu jums kelia, gerbiamoji 
Anonymous 2009 04 07 – 16:05
paklausykit protingos moters (Juates),nes matosi kad,moteris issilavinusi…kai kurioms dar iki to toli toli,jei metosi tik izeidinejimais.
Juate 2009 04 07 – 22:46
Vile, taip, aš turiu vaikų. Kodėl Jūs neatsakot į klausimus:pvz.apie vaiko košę, dėl savo mestų įžeidinėjimų? Nes sugebat tik mėtyti tuščias frazes, taip? Beja, minėtuose moksliniuose leidiniuose rašo ne tik apie žemės ūkį, kaip Jūs,Vile, manot…Bet matyt ir vėl padarėt skubotas išvadas,neįsigilinusi į esmę, kaip ir dėl išreikštos nuomonės, vadindama kažką furijom… Beja, kodėl Jūs dirbat spaudos atstovės, advokatės darbą Saulei? Silpna iš Jūsų darbuotoja, nei kritikos, nei argumentų girdite, tik savo dainelę dainuojat apie furijas-lia lia lia
O kur atsiprašymas? Protingam žmogui tai nebūtų sudėtinga, o Jums?
Marita 2009 04 07 – 23:27
Pritariu Juatei 100 %.Gal ta Vile yra pati Saule,arba jos drauge, o gal sesuo ar siaip kokia giminaite,nes eilinis zmogus kazin ar imtusi tokio “advokates” darbo….:)
proosenele:) 2009 04 08 – 01:52
Vardo nerašysiu savo, potam dar vel pasakys kad saulė, parašysiu tik kad aš saulės šimto ir vienerių proosenelė, ar pakaks jums to Maita, Juate
Kai puolat kaip kalės žmogų tai žinokit kad natųralu kad atsiranda prijaučiančių skriaudžiamajam, taip ir mano ilgaaaaam gyvenime yra buve. toks gražus oras lauke, o jus piktos kaip pavasarines širšės, bzzzzzzzzzzzzzzzzzzz, tas pats per ta patį, eikit sau, ir neatsibosta :))))))
Anonymous 2009 04 08 – 08:42
Paskutiniai komentarai nepuola saules kaip jums atrodo prosenele!o komentuoja viles pasisakyma apie tai kad ji isvadino moteris furijomis.
Juate 2009 04 08 – 12:53
Teisingai Anonymous, mes ne Saulę puolam, ir visai čia nėra pykčio, kaip mano proosenelė, o paprasčiausiai suerzino Vile vadindama furijomis… Kokia ji turi teisę drabstytis įžeidinėjimais? Gražaus Tau pavasario ir geros nuotaikos, Vile, ir kuo mažiau Tavo gyvenime furijų