Pamąstymai po rinkimų
Pamąstymai po rinkimų
Perpjovė mediniu pjūklu…
“Tavo kunigaikščiai maištininkai, vagių sėbrai: visi mėgsta dovanas, bėga paskui kyšius. Jie nedaro teisybės našlaičiui ir našlės byla jų nepasiekia.” Tai Biblijoje užrašyta Jašajo pranašystė žydams. Jašajas gimė apie 765 m. prieš mūsų erą. Pranašas barė žydus už dorovinį sugedimą, neteisingumą. Valdžios žmonės jo nemėgo. Pagal padavimą Jašajas nukankintas karaliaus Manaso įsakymu - perpjautas mediniu pjūklu.
Visais laikais galingieji sėjo daugiau pikto, neteisybės nei skurdžiai. Vargo bitėms belikdavo klausytis ir nusilenkti. Kristaus mirtis, išplitusios krikščionybės idėjos pasaulio grobuoniškumo nepakeitė. Žmogus, tikriausiai, neturi godumo geno, bet aną suformuoja gyvenimo aplinkybės, puoselėjami turtiniai santykiai, pagarba mokantiems susikrauti materialines gėrybes. Didelius turtus dažniausiai suneša ne darbas ar aitvarai - apsukrumas, suktumas. Dėl to vartotojiškas gyvenimo būdas gimdo suskilusios visuomenės prieštaras. Jos ypač ženklios kraštuose, kur valstybės valdžia tik žodžiais su tauta, o iš tikrųjų veikia daugiau turtingųjų labui. Mūsų šalelė, deja, tokia.
Gerą šansą tikrai naujam mąstymui, keliui į tiesą turėjo valstybės, susikūrusios subyrėjus sovietų imperijai, tarp jų ir Lietuva. Sąjūdžio pakilimo pradžioje būta šviesių šūkių. Bet atgimimas nebuvo ilgas - sena godumo vėžė nepaleido. Už demokratinio valstybės fasado susitelkusios grupės pradėjo aršią kovą dėl per penkiasdešimtmetį tarybinės santvarkos sukaupto turto. Ji dar tęsiasi. Bet 18 metai vykstanti privatizacija nepasitarnavo valstybei, jos žmonių gerovei. Iš dalies dėl to gilėja socialinė praraja, dalijanti piliečius į turtingus ir vargšus. Nedarbas, išnaudojimas, švietimo, sveikatos apsaugos sistemos bėdos veja iš šalies jaunimą - jos ateitį. Lietuvoje neatsirado pakankama vidurinė klasė - geriausia socialinių įtampų slopintoja. Užtat išbujojo valdininkų kasta, kurios dalis ne tik nereikalinga, bet ir nekompetentinga. Per eilinius rinkimus valdžią laimėjusios partijos apdalina pareigomis, privilegijomis bendražygius, draugus. Ateinama dirbti ne krašto gerovei, o savai kišenei. Neprofesionalumo ir nesąžiningumo mišinys puikiausias garantas smukimui. Taip kasdien lekiam į ekonominę finansinę bedugnę.
Vos ne kiekviena nesavanaudiška mintis palydima kreiva šypsena. Niekas nebetiki pažadais dirbti visuomenės naudai. Daugelis gyventojų persmelkti skepticizmo. Lietuvybę tarsi atgyveną spraudžia kampan agresyvus kosmopolitizmas. Šalies nepriklausomybė - fikcija. Europos Sąjunga verčia uždaryti Ignalinos atominę elektrinę, kuri galėtų aprūpinti pigia elektros energija iki 2012 metų. Ar mes esam savo šalies šeimininkai, ar nuomininkai? Referendumas dėl elektrinės nepavyko, nes kai kurie politikai savo elektoriatą nuteikė prieš, girdi, negarbinga persiderėti su ES dėl anksčiau sutarto reikalo. Kas tarėsi? Ponai su ponais. Jie, žinoma, įstengs dvigubai trigubai brangiau mokėti už kilovatvalandę, o mužikai XXI amžiuje žibins žvakes.
Po rinkimų į Seimą - partijų turgus televizorių ekranuose. Kas su kuo sulips? Anksčiau viešai skelbti principai ima svyruoti. Pusei tautos tai nebesvarbu: nėjo balsuoti. Nebalsavusieji, matyt, mano, kad, šiaip ar anaip, geriau nebus. Gal to ir nenusipelnė, jei tokie pasyvūs. Rinkimų sūpuoklės švystelėjo aukštyn net juokdarius, niekų tauzytojus. Švelniai tariant, labai keistas pasirinkimas. Ar iš lengvabūdžių scenos žvaigždžių mokysimės bohemiško gyvenimo. Skambiai pasivadinusios partijos bei jos lyderio laimėjimas patvirtino tiesą apie daugelio lietuvių beidėjiškumą, menką politinį išprusimą.
Lietuvos politinių partijų ideologinės nuostatos neretai verčia jomis abejoti. Kartais konservatoriai kairesni už socdemus, o pastarieji pataikauja dešiniesiems. Neįvesti progresiniai mokesčiai, kai daugiau uždirbantis moka daugiau, rodo, kad socialdemokratų viršūnės vengia rimtesnės slinkties į kairę, tautai lemendamos apie tokio žingsnio, girdi, objektyvius trūkdžius. Stabdis vienas: turčiai tokio mokesčio nenori, nors jis gyvuoja visose didžiausiose ES šalyse. Progresiniai mokesčiai mažina socialinę atskirtį, padeda gerinti sveikatos apsaugą, švietimą, studentų, pensininkų gyvenimą.
Rinkimai į Seimą tautiečiams - nei šventė, nei prievolė. Ėjo mažiau kaip pusę, neretas abejodamas kam atiduoti balsą, kas nuo to pasikeis. Renkami turėjo jaustis kaip loterijoje - kiekvienas siūlė rinkėjui neva laimingą bilietą į rytojų, kuris auš ketverius metus. Ne vienas ir nebesulauks. Ar prieš kitus rinkimus vėl priseis kalbėti apie nedarbą, menką atlyginimą, valdininkų korupciją, prastą medicininį aptarnavimą, nesibaigančias švietimo, teisėsaugos sistemų reformas, jų opas. Dėl to ir pacituota Ješajo pranašystė, išsakyta seniau kaip prieš 2000 metų, bet aktuali ir mūsų dienų Lietuvai. Mylima šalelė už akių ilgai buvo dalinama saviems per nesibaigiantį privatizacijos „vajų”. Saujelė laimėjo, dauguma pralaimėjo. Todėl ir murdomės, todėl ir palengva pjaunami nematomu mediniu pjūklu , kurio dantis politikai tepa pažadų medumi.
Romualdas Danielius MAŽUTIS
gal 2008 10 15 – 20:59
Broli, o gal (kaip sakė irgi pranašas, toks Merfis) - reikalai pablogėja prieš pagerėdami?
che 2008 10 20 – 09:16
Priminsiu, kad pagrindiniai Lietuvos ūkio objektai buvo privatizuoti valdant konservatorių valdžiai - t.y. 1996-2000 Seimo kadencijoje. Vienas didžiulis objektas buvo prichvatizuotas Rolandui Paksui būnant MP. Tik pabėgo paskutinę minutę… Kodėl tai nestebina?…
AK 2008 10 20 – 09:55
Ta prasme, reikalai patys gerėja? Taip, šiek tiek pasitaiko. Lygiai kaip savaiminio blogėjimo. Bet rimtai tvarkomi reikalai yra tik tuomet, kai yra tvarkomi.
Tekstas neblogas, nuoširdus, gal tik krito į akis lėkštokas TPP vertinimas - jos vaidmuo nėra toks vienpusiškas, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Deja, politinis Lietuvos horizontas labai prastos kokybės, kurioje net vertesni dėmesio objektai pasmerkti būti nepastebimais, o turintys išsiskiriančio pasišovimo yra tuojau sunaikinami.
AK 2008 10 20 – 10:13
Na, be privatizavimo vargu ar būtume išsivertę, kad ir kaip tai atrodo patrauklu teisingumo visiems požiūriu. Nėra teisinga šio proceso kontekste minėti kažkokias partijas, nes šis buvo reikalingas ūkiui pertvarkyti, ir tik sutapimas, kad kažkokia partija kažkokiu metu formaliai valdė. Minėti reikia konkrečius asmenis, įkūnijusius išskirtinę globą objektams procese ar iš šios pasipelniusius, beigi kreipusius bendros nuosavybės turtą savanaudiškais keliais.
Tiesa, organizuoti privatizavimo procesą geriau būtų buvę neprošal. Pernelyg greit įvyko nuosavybės perskirstymas, pernelyg menkaverčiai buvo investiciniai čekiai, kuriais gyventojai ne tiek gavo priklausančių visuomeninių turtų dalį, kiek vien savo pastogę. Vien perspėjimų tausoti šiuos privatizavimo proceso bilietus buvo per mažai, reikėjo organizuoti veikiantį mechanizmą jų vertei atspindėti - gal net kokią tikslinę prekybos jais biržą, suvedant ir apskaitant paklausą ir pasiūlą. Taip pat jų galiojimas galėjo nebūti taip ribotas laike - jei tai turtu padengti popieriai, jie galėjo cirkuliuoti ilgesnį laiką.
Karoliux 2008 10 30 – 22:30
graži daug žadanti pradžia ir … nučiuožta …paviršėliu… o gale moralo luitu užvožta… o žalias naivume - “Progresiniai mokesčiai mažina socialinę atskirtį, padeda gerinti sveikatos apsaugą, švietimą, studentų, pensininkų gyvenimą…” ant tų progresyvių mokesčių Kirkilas bandė ‘pralysti’ atgal… bet betvarkej taisyklė viena - kiek pininigų besurinktų valstybė, toms sritims, kurios turėtų būti prioritetinėmis ir labiausiai globojamomis - Lietuvos valdžia visada pritrūks… o atskirtį jau 50 metų mažinom, vos neišnykom… nėra panacėjos visoms ligoms…
Dainora 2010 01 16 – 20:44
Nejau dar nesureguliuoti mokesciai nuo algos dydzio? Geda!
Is tiesu, ES issivysciusiose salyse tas yra ivesta, koreguojama kas metai. Ir tai mazina turtini skirtuma. Pav:
Iki tam tikros uzdirbtos sumos - minimumas, nuo tam tikros - didesnis mokestis/vidutinis, pasiekus auksta lygi - didziausias, o galiausia- vel vidutinis. Taigi, turintis darba istisus metus ir normaliai uzdirbantis, pereina visus dydzius/lygius (metu eigoje, o nuo metu pradzios vel moka minimuma iki tam tikro lygio). Mazai uzdirbantis, -tik pirmaji ir antraji. O visai mazai ar ne pilna darba turintis, atleidziamas nuo pagrindiniu mokesciu (tolygiu sodrai).
Mokescius patvirtina Ministras Premjeras, perskaiciuoja - Financu Ministras. Tai salies reikalas.
Dainora 2010 01 16 – 21:10
Del Ignalinos tikrai gaila, juk salis turetu savo pigia energija. Perkama elektros energija, dujos - auksciausiomis kainomis. Sudarytas monopolis, kas priestarauja tarptautiniams Istatymams. Pirkejas priverstas pirkti nurodytomis kainomis, jis neturi galimybes pasirinkti tiekejo. Turetu buti atvirksciai - tiekejai tarpusavyje konkuruoti, kas mazintu kaina.
Didziojoji Britanija turi savo ‘British Gas’, taciau isileidusi ‘Scotshpower’, EDR (prancuzu). ‘Powergen’ (lenku) ir kt. Pardavineja kartu dujas ir elektra, bando nukonkuruoti vieni nuo kitu klijentus, daro nuolaidas, mazina kainas. Taip pat organizuoja taupu naudojima, boileriu pakeitimus. Visa tai daro ilgam issimokejimui. Visoms salims tai naudinga. Kiekvienas klijentas valdo sunaudojima - atsuka ar uzsuka radijatoriaus kraneli. Tai juk visai paprasta. Moka pagal sunaudota skaitliuko parodyma.
As matau, kad Lietuvos vadovai ne tik nesirupina gyventoju gerove, bet jiems kenkia, leidzia juos apiplesineti ir skurdinti. Ir tai kazkam naudinga. Uzvaldyti visa salies rinka?!