Mamos dienoraštis
Sveiki, mano vardas Saulė. Esu vidutinė statistinė Lietuvos moteris, mama, žmona. Man dvidešimt aštuoneri, kaip ir mano vyrui. Neseniai pagimdžiau antrą vaiką - jam 3 mėnesiai. Pirmagimiui - ketveri. Šiuo metu nedirbu. Vyras dirba, esame iš vidutinių pajamų pragyvenanti šeima.
Kaip mums sekasi?
Nesijaučiu esanti “supermama”, nežinau recepto, kaip išlikti “superžmona” ar “supermoterimi” auginant vaikus, bet nuoširdžiai tikiu, kad šis puslapis atras savo skaitytojus, kad šeštadienio mamytės lauks ne tik dėl to, kad jų vyrams laisva diena ir jie gali padėti rūpintis mažyliais, bet ir ieškodamos bendrų problemų sprendimo būdų, norėdamos pasitarti, pasidalyti panašiais džiaugsmais ir rūpesčiais…
Aš ir mano vaikai
Nieko nėra pasaulyje unikalesnio kaip motiną ir vaiką siejantis ryšys. Gimus vaikeliui tėvus užplūsta emocijų lavina, kurios nuolat keičia viena kitą.
Vos tik išvydus vaikelį, ypač sustiprėja atsakomybės, pareigos jausmas. Kai sulaukiau pirmagimio, griebiausi visokiausios literatūros, knygų puslapius apie žarnyno koliką, t.y. vadinamuosius diegliukus, apie peršalimo ligas mokėjau mintinai. Gimus antrajam, jaučiuosi ramesnė, jau ne tik pati ieškanti informacijos, bet kartais galinti ir patarti.
Cezario pjūvis
Kad ir kiek galvotum apie gimdymą ar jam ruoštumeisi, sunku numatyti viską iš anksto. Gimdžiau du kartus, dviem skirtingais būdais, todėl galiu juos palyginti. Pirmasis sūnelis gimė atlikus cezario pjūvį dėl sėdyninės pirmeigos. Prisimenu tą gražų gegužės pirmadienį. Ilgai varčiausi lovoje, net neįtariau apie artėjantį gimdymą, nebuvo jokių paruošiamųjų gimdos susitraukimų ar pan. Lipant iš lovos, nubėgo skaidrus ir šiltas vanduo. Nė kiek nesutrikau, apsidžiaugiau, kad nereikės ryt gulti ligoninėn ir laukti planinės operacijos. Nuėjau į dušą, po to paskambinau vyrui. Šis parlėkė iš darbo gerokai susijaudinęs ir net išsigandęs, tačiau, pamatęs mane tokią ramią, ir pats aprimo.
Nuvažiavome į ligoninę, greitai tapo aišku, kad operuos: dėl “sėdinukės” ir gimdymo veiklos nebuvimo. Tąkart taip ir nesužinojau, ką reiškia sąrėmiai. Operacija truko apie 50 minučių, pritaikius regioninę nejautrą. Taigi viską girdėjau, turėjau galimybę išvysti sūnelį. Deja, po to jį išnešė, susitikom tik po paros. Jaučiausi gan silpnai, buvo keistai liūdna, kad negalėjau gimdyti pati, nors ir žinojau tai iš anksto.
Pamaitinti vaikelį atnešė tik ryte, sekėsi sunkiai, pieno atsirado tik ketvirtą parą, o ir užteko jo tik tris savaites. Namo mus paleido po penkių parų, kadangi pjūvis gijo be komplikacijų.
Pasirinkti gimdymo būdą: kaip geriau?
Antrasis gimė praėjus ketveriems metams. Prasidėjus aštuntam nėštumo mėnesiui, pradėjo kamuot padidėjęs kraujospūdis. Teko net dukart per savaitę lankytis pas gydytoją, galiausiai gultis į ligoninę. Gydė tais pačiais vaistais - “Dopegyt”, tik spaudimas laikėsi toks pat, mat jaudinausi.
Labai gaila buvo namie likusio sūnelio. Nors žinojau, kad jis gerose rankose, tai buvo pirmas kartas, kai miegojau atskirai nuo jo. Ir taip ligoninėj praleidau savaitę, pernešiojau jau šešias dienas, o mažylis, rodos, nė nesiruošė ateiti. Tuomet rytinės vizitacijos metu išgirdau siūlymą rinktis gimdymo būdą, kadangi jau buvo darytas cezario pjūvis. Daugelis mano vietoj būtų nudžiugusios, o aš sutrikau, bijojau blogai pasirinkti, galvojau net kelias dienas. Žinojau tik kad giliai širdyje trokštu natūralaus gimdymo, bet buvau perspėta, kad dėl praeityje buvusios operacijos gali iškilti keblumų. Apsispręsti trukdė ir vieno iš gydytojų pernelyg novatoriški siūlymai, t. y. gimdymą skatinti vaistais. Tuomet galutinai susipainiojau, kuri tiesa “tiesesnė”.
Kauno klinikų gydytojai kurį laiką taip pat moterims, jau kartą operuotoms, skatindavo gimdymą, tačiau vėliau šios praktikos atsisakyta kaip nepasitvirtinusios. Be to, taip didinama rizika plyšti gimdos randui. Visgi ir gydytoja, pas kurią lankiausi visą nėštumą, ir palatos gydytoja bei skyriaus vedėjas siūlė rinktis natūralų gimdymą dėl “idealių mano kūno duomenų gimdymui”. Taigi nusprendžiau palaukti dvi dienas, o neprasidėjus natūraliam gimdymui, ryžtis operacijai.
Po laiminga žvaigžde
Tą patį vakarą, vidurnaktį, nubėgo vandenys, ir po keturių valandų intensyvaus gimdymo išvydau sūnelį. Visą nėštumą nežinojome, ko laukiame, ir kai akušerė pasakė, jog berniukas, su vyru pažvelgėm viens į kitą ir supratom, jog tai visai buvom pamiršę. Abu norėjom, kad vaikutis kuo greičiau ateitų gyvas ir sveikas. Buvau be galo laiminga, nejaučiau jokio nuovargio, juk į mane žvelgė dvi apvalios akutės, o burnytė ieškojo krūties… Anot akušerės, vaikelis gimė po laiminga žvaigžde, mat gimdymas galėjo baigtis tragiškai, aplink kakliuką dukart buvo apsivyniojusi virkštelė su tikruoju mazgu… Nuoširdžiai dėkoju medikams. Tikra tiesa, kad natūralaus gimdymo metu ir mama, ir kūdikis patiria mažiau streso, aišku, jei viskas einasi sklandžiai. Tačiau suprantama, kad ne visada taip būna, bet graužtis neverta, dėkui Dievui ir žmogui, kad cezario pjūvis leidžia susilaukti sveiko vaikelio, o mamai suteikia galimybę jį auginti…
Po dviejų dienų - į namus
Iš gimdyklos, kurioje pasijunti lyg gimdytum užsienio ligoninėje, po keleto valandų buvau perkelta į Pogimdyvinį skyrių. Čia, deja, permainom dar net nekvepia: kiauri langai ir nutrupėjusios sienos nuteikia gana liūdnai. Tačiau dvi paros ligoninėj pralėkė žaibiškai, rūpestis vaikeliu neleido nuobodžiauti. Be to, pirmoji naktis buvo ne iš lengvųjų - kol pasišalino mekonijus, mažyliui gerokai pūtė pilvuką. Pranešiojau jį visą naktį, nes lovos skyriuje tokios aukštos, jog nebūčiau turėjusi sveikatos laipioti pirmyn atgal dėl gimdymo metu atliktos epiziotomijos…
Baisu ir pagalvoti, kaip iš jų kabarojasi moterys po cezario pjūvio operacijos! Beje, kai kas pasikeitė per tuos ketverius metus nuo pirmojo gimdymo. Vaikų akušerės nebevysto, net nebemoko to daryti, kūdikius atiduoda tik apvalytus, manąjį net kruvinais plaukučiais parnešė. Tiesa, rytą atėjusi akušerė pakišo mažylio galvą po drungnu vandeniu iš čiaupo, prieš tai sumurmėjusi: “Galiu ir visai neprausti, jei nenorit.” Bet, kita vertus, užsidarius aplinkinių miestelių gimdykloms, Klaipėdos gimdymo namams tenka atlaikyti nemažą gimdyvių srautą, tad dėl kiekybės ir kokybė nukenčia.
Taigi nuo tos akimirkos mes jau keturiese: Mažylis, ketverių Vyresnėlis (taip pageidavo vadintis pats sūnelis) bei dvidešimt aštuonerių mama ir tėtis. Apie tai, kaip sekėsi mums pirmąjį mėnesį - kitą šeštadienį.
kita mama 2008 09 06 – 08:18
Labas, Saule. Kaip smagu, kad atsiradai. Bus su kuo pašnekėti:) Aš auginu 7 mėn. sūnelį. Vyras dirba, pareina pavargęs, pasižiūri teliką ir eina miegoti. Toks jausmas, kad vaikas jam nerūpi. Savaitgalį irgi susigalvoja visokių “svarbių darbų”, kad tik nereiktų su vaiku užsiimti. Kaip tau sekasi priversti (atsiprašau už tokį žodį) vyrą tau padėti? Iki, Saule, sėkmės tau.
Saule- kitai mamai 2008 09 07 – 13:24
Užjaučiu, kad tėtis nerodo iniciatyvos:(, man pačiai to patirti neteko, nes, kai tik jis namie, visada man padeda, vaikus be galo myli. Tačiau manau, kad kuo daugiau laiko tavo vyras praleis su sūneliu vienas, tuo labiau jam norėsis būti su juo… O ar bandei pakalbėti, kodėl jis taip elgiasi, gal tiesiog bijo kažką padaryti ne taip?
irgi mama-kitai mamai 2008 09 07 – 23:11
paskaičiau apie jūsų problemą, turiu keletą pažįstamų, susidūrusių su tuo pačiu (kai tėtis nebūna su vaikučiu), tai jos priėjo išvados, kad yra tam tikra kategorija vyrų, kurie tiesiog bijo pasillikti su mažyliu. ir tai nereiškia, kad jiems tas vaikelis nerūpi, ne, jie myli vaikus, bet savaip, savyje ir tyliai… Bet kai šie paauga (maždaug iki 2-3 metukų), tai viskas pasikeičia, ir tie tėveliai pradeda kur kas aktyviau bendrauti su savo mažyliais. nežinau, ar jūsų vyras toks, bet nuoširdžiai linkiu, kad laikui bėgant pas jus viskas susitvarkytų. Beje, manau, kad jums būtinai reikėtų apie tai pakalbėti ir su juo pačiu, nes čia gali būti daug įvairiausių priežasčių. sėkmės!
siireenaa 2008 09 08 – 01:47
sveikos, mamytes
pritariu nuomonei, kad kiek teveliu, tiek ir meiles vaikui rusiu 
mano vyras suneliui niekad nekeisdavo sauskelniu, sakydavo, kai paaugs tada, galvodavau nori nusimest nasta ir tiek, bet klydau!Suneliui dabar 1,3men ir tevelis neprasytas eina nupraust vaikucio, eina i parka, zaidzia su juo daug daugiau…su vyru turejom ir pokalbi, kad jis mazai su vaiku buna, sakiau, kad vaikas kas benutiktu paskui begs pas mane, laimingas ar uzsigaves, sakau tu to nori, paskui bus per velu 
gal ir tai padejo, kad vyras demesingesnis 
lėta 2008 09 08 – 14:58
ta pati problema daugeliui, manau. Ir man taip buvo… kol sūnytis nepaaugo.Pirmą kartą vienas su mažiuku pasiliko kai jam buvo kokie 6 mėn.Ir tai tik laikotarpiui kol nereikia valgyti duoti, sakydavo:” Aš nemoku…” o kai aš šalia būdavau - visada padėdavo ką rekia ir kur reikia. Tad problema vyrų nepasitikėjime savimi. Dabar, kai sūnyčiui 3 metai - jie neišskiriam draugai. kartu “vyriškus” darbus dirba, jau ir mažąją sesytę į kompaniją pasiima. o štai su 2 vaiku viskas paprasčiau jau buvo. Tad, mamytės, be mūsų ne tik vaikai, bet ir vyrai kaip “be rankų”.
kita mama 2008 09 08 – 17:49
Ačiū už supratimą. Kalbėjau aš su juo, bet… kažkaip konfliktu viskas baigiasi. Sako, pavargsta labai, o su vaiku būt - mano darbas…
siireenaa 2008 09 08 – 23:47
as suprantu, kad vyras dirba, o mes siuo metu namuose dirbam(priziurim maziukus), bet reik nepamirst, kad vyras dirbdamas turi iseiginiu, o ju pasakymu, taip gaunasi, kad mes dirbdamos neturim kada pailset, nes mazieji visad su mumis, kur teisybe?! gerai, kad mano vyras paprasytas man leidzia pailset, bet ne tiek kiek noretusi…
irgi mama 2008 09 09 – 09:45
labas Saule:) ir kitos mamos
neseniai pagimdziau antra vaikuti… cezariu. Dukryte gime pries 2,5 metu naturaliai. galiu vienareiksmiskai pasakyt, naturaliai daug geriau… i del lovu, apie kurias kalbejo Saule, teko pusdieni joje pagulet… gerai, kad galim sau leist tuos 35 lt uz para ir gulejau vadinamoj pivacioj palatoj, nors lova buvo zemesne ir wc vietoje, nes kai tau susiutai, vos paslenkanciai reikia dar sliauzti kazkur…
del vyro… nieko negaliu patart… musu tetis ir su dukrele ir dabar su suneliu padeda kiek tik gali… grizes is darbo galima sakyt visa laika buna su vaikais…
Fausta 2008 09 10 – 13:03
Gražūs, mieli dalykai. Bet apie vyrų ar tėvų kategorijas: kadangi taip optimistiškai vertinat, pamiršot tuos vyrus, kurie nepadėjo ir niekada nepadės. Tokių didžioji dauguma.:(
irgi 2008 09 10 – 14:32
Sveikos, mamos, ar žiūrėjot vakar laidą per TV vakare, kur toks tūpas žurnalistas žiauriai, tiesiog agresyviai puolė Ingą Rinau, vadino manipuliatore ir melage, ardėsi visaip, atseit prie ko čia motinystė ir jausmai, svarbiausia - įstatymas!!!. Pasibaisėjau vyrais eilinį kartą. Jie neturi supratimo apie motinos ir vaiko ryšį, apie mūsų jausmus, apie vaiko jausmus, nu, žodžiu, negaliu atsigauti po tos laidos, nors anksčiau nei palaikiau, nei nepalaikiau tos Rinau… Bet dabar tikrai palaikau. nesuprantu, iš kur ji tokia stipri, mano jau būtų stogas pavažiavęs jos vietoj…
.
Luna 2008 09 10 – 22:23
Pritariu, kad egzistuoja ypatingas motinos ir vaiko rysys, kokio niekada nebus tarp tevo ir vaiko, koks bebutu tas tevas geras (aisku, jei mama normali moteris). Mes juk pirmos pajuntam vaikeli savyje, pirmos ji priglaudziam, maitinam savo pienu, diena-nakti bunam su juo, tai musu meile ir jausmai mazyliui atsiranda savaime ir kur kas anksciau, nei tai pajunta tevai. Tokiu, kurie tos dideles meiles taip ir nepajunta, tikiuosi labai mazai. O jei teveliui jo vaikas buvo norimas ir laukiamas - tai tikrai turi ateiti laikas, kai jis pats nores daugiau laiko praleisti su savo mazyliu. Tik vieniems anksciau, kitiems veliau.
MAMA 2008 09 11 – 08:37
Bet mergaites,taip ir turi buti,mamos meile visada skyresi ir skirsis nuo tevo meiles.Tu pagimdei,tu ir turi daugiau rupintis vaikeliu,manau dabartines mamos labai sureiksmina tokius dalykus,vyras nuo senu amziu rupinosi kad seimoje netruktu maisto,pinigu,o jus norit kad jie dar ir skalbtu,valgyt virtu…Ar neperdaug?O kad vyras taves negirdi kaip moters,cia jau manau problemos judvieju santykiuose.Atminkit kad vaikeliui koks bebutu mama ar tetis-jie jam vieninteliai pasaulyje,taip kad esame moterys,ka sukursime savo rankomis ta ir turesime.Jei turi laiko kuo nors skustis ir del ko nors aimanuoti,vadinasi,turi laiko ir ko nors imtis…
Saule 2008 09 11 – 11:49
Smagu, aišku, kai tėčiai irgi rūpinasi mažyliais, bet dar smagiau, kai jie tai daro savo noru, iš širdies… Mielosios, manau, praeis kiek laiko, ir susidraugaus tėtis su vaiku taip, kad net pavydas ims, kaip mano atveju, vyresnėlis tik su tėčiu nori į filmus vaikščiot, o vyras visur kartu jį imas, net paslapčių nuo manęs turi… Tačiau jei tai ir neatsitiks, pagalvokit, gal jis jums labai dėmesingas, gal yra nepakeičiamas darbuotojas ar pan. - juk sunku visus gyvenimo vaidmenis atlikti idealiai. Be to, kaip mano mama sako, vaikai taip greitai užauga, džiaukimės kiekviena akimirka, juk vieną vaikutį ir auginame tik vieną kartą, antros progos nebus:)
tetis 2008 09 12 – 12:03
Visokiu teciu ir mamu yra, vienu atveju mama primirsta , kad dar yra ir vyras , ne tik vaikas , kuriam irgi nelabai patinka, kad suabsoliutinamas vaikas , ta prasme, kad kaip kazkoks super stebuklas reikalaujantis super demesio, kitu atveju yra vyru kuriems beveik dzin, bent kol nepaauga vaikas.Kiekvienu atveju reiketu nepamirsti , kad vaiko gimimas yra naturalus ir normalus dalykas , del kurio nereikia keisti tarpusavio santykiu, aisku jei abu supranta, kad gimus vaikui atsiranda zymiai daugiau pareigu ir darbu.Pvz. kaimynai juokina, tiksliau kaimyne , kai vakare rekia vos ne ant viso namo , tu toks anoks, vaikui , del vaiko , ziurek vaika , tai lieka tik uzjausti ta vyra, ir palinketi kantrybes , kol paaugs gerokai sunus jo, nes kitu atveju ta vaika tektu auginti tai tipo super mamai:)).Beje , as jau uzauginau sunu, jam jau 18, o rodos ne taip seniai tekdavo keltis paryciais ir sildyti misinelius , patikrinti ar ne per salti, lasinant ant alkunes sau:)))skalbti vystyklus , nes pampersu tada nebuvo:))ir rysys su juo isliko neziurint i tai , kad kai jam buvo 15 issiskyrem su zmona, su juo normalus bendravimas liko, beje , kaip ir su eks, normaliai snektelim , nedrabstydami vienas kito purvais, nes tai butu juokinga, o su sunumi beveik kiekviena diena apie jo ir mano reikalus pasisnekam, beje , pagrinde sunaus iniciatyva tai buna , taip sakant as nepersu bendravimo , jei jam to nereiketu.
Visumoje, pragyventi normaliai kartu zmonems ir uzauginti vaikus yra didelis menas, ir jeigu bus gyvenime vieni reikalavimai vienam is kito , nieko gero nebus, reiketu priimti zmogu koks jis yra , o ne dejuoti kad jis ar ji anksciau visai kitoks buvo , ir manau kad yra kvaila gyventi tik del vaiku , nes daugumoje atveju vaikai labai greit viska supranta, tik nesako, o tada dar ir vaiku elgesio problemos prisideda, lygiai taip pat buna , kai isiskyrus , bandoma vaikui tipo kompensuoti tevo nebuvima leidziant per daug , lepinant, turi suvokti vaikas kas ir kaip , tegu ir skausmingai pradzioje , bet paskui viskas stoja i savo vietas.
p.s Juokingiausia buna , kai apie vaikus ir ju auklejima bando mokyti zmones, kurie patys nei augino nei turejo vaiku.:))))ups isijauciau rasineti, uzteks jau:)))
MAMA 2008 09 12 – 22:55
Saunuolis esate TETIS!
mama 2008 09 15 – 09:17
koks čia tėtis telefoninis ir kuom šaunuolis gal norėtum kad tavo vaiko tėtis būtų telefoninis eilinis lietuvis mėtantis vaikus tragedija
giedra 2008 09 15 – 21:50
manau kad tiek mamai tiek vyrui kudikis, vaikas turi buti pats svarbiausias asmuo. Jei mama skirs visa savo demesi vaikui tai protingas vyras taip pat skirs daug laiko leliukui, visai nereikalaudamas demesio sau, kai sako Saules mama viena vaika augini tik viena karta……….
MAMA 2008 10 16 – 13:42
Dieve mano,nesureiksminkite jau taip tu vaiku.Pati auginu du,bet niekada situ dalyku taip nesureiksminau.Kazkur skaiciau kad “tu pagimdei,ismokei valgyt,vaiksciot,supazindinai su mus supanciu pasauliu,bet neturi jokios teises uzvaldyti savo vaiko likimo,nes jis jau gime-ASMENYBE.”O jus daugiau cia snekat apie SAVO ASMENINES PROBLEMAS.Jas reikia spresti paciom.
Vile 2008 10 17 – 23:30
Tai ka tada sureiksminat jus? Vyra? Kurį gali, kaip viena ginekologe sake negalinciai susilaukti vaiku, apeiti apie medi ir susirasti kiekviena diena nauja? Vaiku - NE.RASI.. Vaikams meiles niekada nera perdaug, lažinuosi, kad pas jus jie užauge atvažiuos karta per trejus metus…
niki 2008 11 18 – 02:03
ot kvailos tos mamikes kitos:)))negi jus nezinot, kad daugeli vyru kamuoja depresija po vaiko gimimo! jie ju nenori, ir daugelis vyru supranta , kad turi vaika, kai jam yra jau 2 ,3 metukai, kai gali su jais pakalbeti, ka nuveikti!siulyciau biski pasidometi psihologija o ne svaigti tokias nesamones:)))
kamile 2009 02 09 – 20:02
Sveiki idomu skaityti tokius straipsnius o man buvo kitaip su vyru buvo neimanomas gyvenimas todel ryzausi skirtis vos tik jiems buvo vienam 1.5 kitam sunui 3metukai uzsiauginau viena elementu negaudavau nes ejo per darbus kai katinas galiausiai nebedirbo dabar jau dideli vienam 25mkitam 23.5ir visai neverkslenu o dabar vaikams uzaugus turiu atlygi nuo vaiku moka suprasti uzauginau gerais zmonemis netik sau bet ir visi kurie pazista gerbia mane ir vaikus siuo metu stdijuoja ir as tuo labai dziaugiuosiu nera mamyciukai viskas savoje vietoja tai as esu laiminga mama o vyras prie vaiku nepridejo nei mazo pirsto manau tokiu mamu yra daug kurios yra stipros ir neverkslena pagarbiaiKamile
vija 2009 02 16 – 10:47
mielosios jaunosios mamytės, jei tėvelis rūpinasi jumis , dirbdamas ir uždirbdamas, leiskim jam tai padaryti , ir ačiū pasakykim, o ne priekaištais apiberkim, vyrai myli savo vaikus, jei myli jų jų mamas, paaugs sūneliai, va tada jau patys prie tėvelio pabėgs , tad džiaukitės, kol dar mažiukai, su jumis;
Anonymous 2009 03 08 – 17:24
rafalmama
Daiva 2009 03 21 – 18:40
Labas visoms busimoms ir esamoms mamytems. Laukiuosi antro vaikiuko, su pirmu dare cezari pries beveik 3m, dabartinis nestumas veluoja savaite, po poros dienu guldys i ligonine, gal yra tokiu mamyciu, kurios galetu atsakyti, ar skatina gimdyma, jei pirmas buvo cezaris? Buciau dekinga uz atsakyma.
Saulė 2009 03 22 – 01:10
Sveika, Daiva
Susidūriau su lygiai tokia pačia situacija. Gimdymas taip pat jau vėlavo savaitę, taigi buvo sprendžiama, ar skatinti gimdymą prakirpus vandenis, ir bandyti natūraliai, ar daryti cezario pjūvį (pirmas pjūvis buvo atliktas prieš ketverius metus).
Vienas “novatoriškas” gydytojas buvo užsibrėžęs gimdymą skatinti vaistais. Tačiau aš nuėjau konsultacijos pas savo gydytoją, kuria pasitikiu visiškai. Štai ką ji man pasakė: “Jei pirmas nėštumas baigėsi cezariu, jokiu būdu NEGALIMA antro ir kitų gimdymų skatinti vaistais.” Sužinojau, kad vos netapau bandomuoju triušiu…