Rūpesčiai prieš Kalėdas
Galvoji apie jas ar ne, - jos vis tiek žaibiškai artėja…
Kalėdos…
Likus tik kelioms savaitėms iki didžiųjų metų švenčių, visi mūsų šeimos nariai be galo užsiėmę.
Labiausiai - Vyresnėlis, nuolat ilginantis dovanų sąrašą: kompiuterinis žaidimas, šernas iš žmogaus-voro serijos, žmogaus-voro kaukė, knyga apie milžinus, filmukas “Medžioklės sezonas atidarytas” ir t. t.
Na, reikia kuo greičiau išsiųsti Kalėdų Seneliui laišką, nes kitaip tas sąrašas niekada nebus baigtas.
Mažylis, jau mokantis sėdėti kaip tikras vyras, dabar itin intensyviai mokosi šliaužti - matyt, tam, kad pats iš po eglutės dovanėles pasiimtų! Po keliolika kartų per dieną vis stengiasi pajudėti iš “užstrigusios” padėties stovėdamas keturpėsčias ir siūbuodamas. Kol kas juda kaip vėžiukas - atbulas, bet, jei pamato ką nors įdomaus priešais save, apsisuka pilvuku 180 laipsnių ir taip pasiekia tikslą. Galvotas vaikis…
Mūsų tėtis vis ilgiau užsibūna darbe, taip padėdamas Kalėdų Seneliui išpildyti vaikų svajones… Bet užtat visą šventinį laikotarpį nedirbs, ir tai bus didžiausia dovana man ir vaikams. O aš… Tiesą pasakius, jau darau tai, ką nelabai mėgstu: valau nenuvalomus langus, šluostau nenušluostomas dulkes, šveičiu neiššveičiamus kampus ir panašiai…
Nenoriu to palikti paskutinei savaitei, kai stengsiuosi sudaryti kuo įdomesnį meniu šventiniam stalui. O tai nelengva, kai du mano vyrai (tiesa, šiemet prisidėjo ir trečiasis) turi labai skirtingą skonį, taigi reikia įtikti visiems.
Kad tvarkymasis būtų malonesnis
Turiu padėkoti savo vaikams, kad jau nesu dėl tvarkos išprotėjusi Freken Bok. Kol jų neturėjau, tvarka namuose būdavo kaip bažnyčioje.
Kai po penkiolika kartų per dieną surinkdavau išmėtytus žaislus, o šešioliktajam nelikdavo jėgų, pradėjau priprasti prie to, kad namuose gyvena VAIKAI…
Tiesa, priprasti tvarkytis kitaip taip pat reikėjo laiko: dabar kai tvarkausi, tai būtent tai ir darau, negeriu kavos, nespoksau į veidrodį, neplepu telefonu ir pan. Stengiuosi susitvarkyti, iki prabunda vaikai, nes po to, kai jie nuobodžiauja man atliekant buities darbus, ima graužti sąžinė…
Be to, niekada nesitvarkau savaitgaliais, kai norisi užsiimti vaikais ar išdumti kur toliau nuo namų. Todėl stengiuosi palaikyti tvarką kiekvieną dieną, o susikaupusius darbus atlikti ketvirtadieniais. Kartais “tvarką” suardo netikėti svečiai, kai kambariai tampa švarūs per ypač trumpą laiką… Arba netampa… jei tie svečiai patys turi vaikų…
Dar augindama vaikus išmokau taupyti laiką ir nevalyti ten, kur yra švaru. Juokinga, bet kadaise taip darydavau.
Dėl tos pačios priežasties neskalbiu kiekvieną mėnesį užuolaidų ir nevalau kiekvieną savaitę langų… Stengiuosi viską sutvarkyti iškart, nepalikdama nepadaryto darbo vėlesniam laikui, pavyzdžiui, drabužių spintą tvarkau tuoj pat, o ne kai sumigs vaikai. Mat ne kartą įsitikinau, kad vėliau - tai tikrai ne greitu laiku…
Vis dėlto tenka nuolat atlikti man gana nuobodų darbą - valyti žaislus, juos rūšiuoti, išmesti sulūžusius ir pan. Galėčiau priversti ir Vyresnėlį tvarkytis savo teritorijoje, bet jis ištveria tik dešimt minučių, po to ieško įdomesnio užsiėmimo. Gerai bent kad žaislus jau pats susirenka kiekvieną vakarą, kad ir kaip pavargęs būtų.
Deja, bet čia ne mano nuopelnas…
Kartą vyras įvykdė mano nuolatinį grasinimą nunešti išmėtytus žaislus į rūsį, vadinasi, geriau ne dešimt kartų pasakyti, o kartą padaryti.
Sunkiausia būna namuose daryti tvarką, kai vyksta “statybos”: Vyresnėlis stato palapines, namus iš kėdžių, patalynės, vystymo lentos, sauskelnių pakuočių ir kt. Reikia paminėti, kad “šedevro” nevalia nugriauti net keletą dienų: privalai gerbti vaiko darbą…
Dvi eglutės
Mano vyrai jau ir eglutę praeitą savaitę pasipuošė, parsitempė iš rūsio, kol buvau parduotuvėje. Vis dėlto Vyresnėlis laukia Kūčių rytą tikros, kvepiančios, žalios… Pernai tokios neturėjom, nes tėtis praleido šventes užsienyje, o aš buvau pilvota, tai puošėme tik šakeles.
Tą tikrą eglutę norėčiau šiemet papuošti saldainiais (suvaikėjau?), bet esu įsitikinusi, kad iki Naujųjų žaliaskarė liktų be jų. Gal tiek to. Būtų neblogai, jei prieššventiniai rūpesčiai į antrąjį planą nenustumtų svarbiausių dalykų. Juk šventinė namų dvasia - anaiptol ne švara tviskantys namai, ne vaišėmis ir gėrimais nukrautas stalas, ne puošnios dekoracijos ir tikrai ne brangios dovanos, o laimingi žmonės, dovanojantys meilę vieni kitiems…
Virginija 2008 12 13 – 00:33
Grazu…
Giedra 2008 12 13 – 02:12
Labai grazu.kiek daug meiles…
Dovanoti geri ir buti gerais…….
mama 2008 12 13 – 18:33
jo,laimingi zmones pries sventes parduotuveje.paziuresi i ju veidus ir visa sventine nuotaika ir gerumas praeina.o dar masinu stovejimo aiksteles prie parduotuviu,kai kai kurie nezino elementariausiu taisikliu…dabar prasidejo mada neradus vietos vaziot atbula visu greiciu neziurint i veidrodelius!
Visiska nesamone 2008 12 15 – 18:07
Kaip paaiskinti tokius minciu nesutapimus,pvz.straipsnio autore teigia:” Stengiuosi viska sutvarkyti iskart .Drabuziu spinta tvarkau tuoj pat , o ne kai sumigs vaikai”,o kitame sakinyje raso : ” Stengiuosi susitvarkyti iki prabunda vaikai” . Tai kur logika???????????
Saulė 2008 12 15 – 23:51
Keistai tu čia logikos ieškai:) Taigi ir rašau, kad STENGIUOSI, bet tai nereiškia, kad visuomet pavyksta… Linkėjimai tau, komentatore iš Šiaulių!!!
dole 2008 12 16 – 20:50
as supratau, kad autore stengiasi is karto nusivilktus rubus tvarkingai sudelioti, o ne sumesti ir paskui atskirai tvarkyti, po kiek laiko (kaip as :))))) o iki vaikams atsikeliant kitus darbukus pasidaryti, apsitvarkyti buiti, kad paskui galetu vaikams daugiau demesio skirti,,,
siaip is savo patirties galiu pasakyti, kad jau vien toks mastymas ir pastangos saunios….vertinu tai :))
taip gyventi tikrai maloniau, bet ir reikia pastangu
Julyte 2008 12 18 – 15:11
Ot seimynele,tetis visa laika uzsieniuose sedi ,net per sventes.Tai seimai vien tik pinigai ir terupi.
julei 2008 12 18 – 18:39
Eik tu… menkysta tu. Ka cia ir pridursi.
Giedra 2008 12 19 – 09:25
Komentarai skirti kritikai, gerai, blogai, dziaugsmingai, o ne paniekai, izeidinejimams.
Ruoskites sventems.
Laimes jums.
Julyte 2008 12 19 – 18:15
Butent ,komentarai skirti kritikai,teisingai sakai, Giedra. Tai kodel Saule mane menkysta vadina? “Ka cia ir pridursi”.
Saulė 2008 12 19 – 18:53
Iš kur ištraukei, Julyte, kad ten aš rašiau? Negi aš atsakyti turiu už kiekvieną nepasirašiusįjį? Aš net nereaguoju į tokius komentarus, kai žmogus, net nepažįstantis mano šeimos, taip pila purvą. Aišku, neįrodysiu, kad rašiau ne aš, kaip ir tu neįrodysi, jog tikrai esi “Julytė”? Ar ne? O pridurti šį tą galiu - norėčiau pamatyti Tavo idealią šeimą!
Beje, viena labai protinga moteris man parašė, kad į tokią kritiką neverta reaguoti net širdimi, anot jos, “jei Jėzus Kristus turėtų savo blogą žemėje, žmonės neabejotinai būtų jį sumaišę su žemėmis ir jo namų langus išdaužę…”
Lengva kritikuoti kitus, ypač nepagrįstai, tik kai atsisuki į save…ką tada pamatai?…
Saulė 2008 12 19 – 19:10
Galbūt apskritai būčiau nieko neatrašiusi, bet šiandien kažkaip labai keistai liūdna… Norėtųsi, kad žmonės nesistengtų aklai įžeidinėti kitų, nejaustų pasitenkinimo taip elgdamiesi…
Gal, jei Julytė žinotų visas aplinkybes, kodėl kartais BŪTINA daryti tai, kas nėra labai teisinga, bet reikalinga, taip nerašytų?..
Dėl to užsienio…Kam gi smagu gyventi atskirai, už tūkstančių kilometrų? Mūsų atveju situacija susiklostė taip, kad vyras po operacijos ilgą laiką negalėjo dirbti, staiga užgriuvusios finansinės naštos viena nepakėliau, nes laukiausi, teko kažką aukoti, kad neprarastume namų… Turtų iš to nesusikrovėme, pavydėti tikrai nėra ko, kaip ir smerkti nėra dėl ko…
Ramaus švenčių laukimo, visiems ir visoms…
Giedra 2008 12 20 – 00:50
Jusu seima puiki,kokios dar abejones,uzsienis,vaikai tai su MAMA liko ne seneliams,ne giminaiciams, nors kartais ir tai galima pateisint.
pasmerkt, paniekint izeist mes greiti visi, o pasakyti….atsiprasau…. juk kaledos.
Smagu Saule skaityti apie jusu seima, ji tokia tikra su emocijom, su dziaugsmu, liudesiu, pamokymais, buitimi…. ji reali,o ne sukurta pasamonej…………….. Prasmingu svenciu.
Giedra 2008 12 24 – 16:34
Įžiebkit kibirkštį vilties
Šventų Kalėdų tylią naktį,
Tegul Naujieji nešykštės
Džiugių akimirkų, geros sveikatos.
Iš vaikystės ateina Kalėdos.
Paplotėlis, šienelis, Mama.
Verpia tylą naktis atsisėdus,
Kursto krosny ugnelę žiema.
Tu, ateik mano angele baltas,
Iš sapnų, iš dangaus, iš žvaigždžių.
Kasdienybės pilkos nesugeltas,
Atsistok po vaikystės medžiu.
Aš sudėsiu žvaigždes tau po kojų.
Tik ateik iš Kalėdų nakties.
Iš vaikystės per dangų, per gojų
Įsisupęs į skliautą vilties.
Saulė 2008 12 25 – 00:23
Kučių vakarą - ramybės sielai,
Kalėdų rytą - džiaugsmo širdžiai.
Naujųjų metų naktį - spindinčios laimės,
Visą gyvenimą - Dievo palaimos!