Prezidentas: prieš įvesdami naujus mokesčius bankams turėtume įvertinti geopolitinį kontekstą

„Bankams ir taip taikomas sektorinis mokestis pelno mokesčio forma – taip, (bankų – ELTA) solidarumo mokesčio galiojimas baigiasi, galime svarstyti apie jo pratęsimą, tačiau bet kokius svarstydami taikyti naujus mokesčius (…) bankams, turime suprasti, kad tai veikia tam tikras investicines sąlygas bankų sistemoje“, – žurnalistams Seime antradienį sakė prezidentas.

G. Nausėdos teigimu, regiono šalys konkuruoja ne tik parduodamos prekes ar paslaugas, tačiau ir pritraukdamos užsienio investuotojus.

„Mes negalime įvedinėti vis naujus mokesčius ir tikėtis, kaip mes norime, kad Lenkijos, Vokietijos, kitų šalių bankai noriai žengs į Lietuvą. Gyvename tokioje realybėje, kurioje vertinami geopolitiniai kontekstai, kartais jie vertinami ne mūsų naudai, nors mes tikrai stengiamės pristatyti Lietuvą kaip sparčiai augančią valstybę“, – pridūrė jis.

Naujosios Vyriausybės programoje bankų solidarumo mokesčio pratęsimas nėra numatytas – vietoje jo siūlomas naujas finansinio stabilumo mokestis.

Pasak G. Nausėdos, šis Vyriausybės programos punktas jam pristatytas nebuvo.

„Šiandien per ankstyva apie tai kalbėti, tai yra kol kas tik žalia idėja, ji nebuvo man išsamiai pristatyta“, – teigė šalies vadovas.

Krašto apsaugai skirtą komercinių bankų solidarumo mokestį Seimas įvedė 2023-ųjų gegužę, pernai vasarą jį pratęsė vieneriems metams – prognozuota, kad taip gynybos tikslams per 2025 metus bus sugeneruota 60 mln. eurų.

Mokesčio tarifas ir toliau, kaip ir 2023 m., dabar skaičiuojamas nuo grynųjų palūkanų pajamų, daugiau kaip 50 proc. viršijančių paskutinių 4 metų pajamas.

Pernai gruodį atstovybę Lietuvoje atidarė Vokietijos bankas „Commerzbank“, jis skelbė besikoncentruojantis į darbą su verslo klientais.

Pernai Lietuvos banko (LB) vadovybė taip pat buvo priėmusi Lenkijos komercinio banko „Pekao“ delegaciją, skelbta ir apie Taivano „Bank of Taiwan“ susidomėjimą Lietuvos rinka.

Šiuo metu Lietuvos bankų sektoriuje veikia 18 dalyvių: banko licencijas turi 13, dar 5 veikia kaip užsienio bankų filialai. Didžiąją dalį rinkos užima „Swedbank“, SEB ir „Luminor“.