Jos duomenimis, tai didžiausia iš visų iki šiol buvusių miško sodinimo talka, kurios metu įveistas rekordinis plotas naujų miškų – 748 hektarai. Čia pasodinti beržai, juodalksniai, eglės, pušys, ąžuolai.
„Jeigu palyginsime dabartinę Lietuva su tarpukario Lietuva, tai miškų plotas dabartinėje Lietuvoje yra tris kartus didesnis. Miškai valo orą, kuriuo mes kvėpuojame, užtikrina rekreacinę funkciją, saugo dirvožemį, suteikia galimybes apsirūpinti kuru“, – pranešime sakė aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
„Dėl to kiekvieną raginu, turint laisvą plotelį, pasodinti medžių. Taip gerinam aplinką, kurioje gyvensim“, – pridūrė jis.
Aplinkos ministerijos ir Valstybinių miškų urėdijos (VMU) organizuojamo renginio metu medelius visoje Lietuvoje sodino įmonės, įstaigos, organizacijos, bendruomenės ir piliečiai. Akcijoje dalyvavo ir premjerė Ingrida Šimonytė, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Be naujai įveisiamų miškų plotų, Valstybinių miškų urėdija balandį atkurs apie 9,2 tūkst. hektarų miškų, kuriuose pasodinta apie 30 mln. medelių.
Pasak Valstybinių miškų urėdijos generalinio direktoriaus Valdo Kaubrės, „Nacionalinis miškasodis“ – kelių dešimčių metų tradicija ir viena prasmingiausių švenčių.
„Mums, miškininkams, miškasodis – ypatinga šventė. Rūpinamės, kad miškai išliktų ateities kartoms ir šiandien ypatingai didžiuojamės, kad miško sodinimas, buvęs tik miškininkų darbu, tapo gražia ir laukiama švente, prie kurios kasmet jungiasi vis daugiau žmonių ir juos sieja viena gražiausių mūsų vertybių – pagarba ir meilė gamtai“, – sakė V. Kaubrė.
Pasibaigus „Nacionaliniam miškasodžiui“, Aplinkos ministerija ir Valstybinių miškų urėdija (VMU) gegužės pabaigoje kviečia susitelkti kitam prasmingam tikslui – „Miško kuopai“, kurios metu visuose Valstybinių miškų urėdijos regioniniuose padaliniuose bus tvarkomi miškai bei renkamos juose paliktos šiukšlės.
Jų miškininkai per metus surenka 900 tonų.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą