Ingrida Šimonytė: kandidatų į švietimo ministrus tikrai turiu, bet teikti neskubėsiu

Visgi, politikė tikina neskubėsianti teikti naujo ministro kandidatūros.

„Pristačiau prezidentui dekreto projektą dėl švietimo ministro atleidimo ir laikinai einančio pareigas ministro paskyrimo.

Ir šiek tiek aptarėme lūkesčius dėl žmogaus, kuris galėtų pakeisti ministrą“, – po susitikimo su prezidentu žurnalistus informavo I. Šimonytė.

„Laikinai pareigas eis Monika Navickienė. Kandidatų tikrai turiu, bet šiandien jokių pavardžių tikrai neįvardinsiu. Kaip prezidentas sakė, kad jis neskubės tvirtinti (naujo ministro – ELTA), taip aš irgi patvirtinu, kad neskubėsiu teikti.

Kadangi šiek tiek aptarėme lūkesčius, kokie būtų būsimam ministrui, pagalvosiu apie tuos lūkesčius ir tada pasiderinsime dėl kandidatūros papildomai“, – aiškino premjerė.

Visgi, premjerė planuoja jau kitą savaitę prezidentui pateikti naują kandidatūrą.

„Manau, kad kitos savaitės pradžioje“, – klausiama atsakė ji.

Ministrė pirmininkė taip pat įvardijo keliamus lūkesčius naujam ministrui. Anot jos, svarbu, jog būtų užbaigti tarpinių vienuoliktokų patikrinimo procesai bei pasirengiama kitų metų eigai. I. Šimonytė pažymėjo ir dėmesį artėjančiai valstybinių brandos egzaminų sesijai, nuo kitų mokslo metų startuojančioms atnaujinto turinio programoms.

„Ir Nacionalinės švietimo agentūros vadovo paieška – agentūra tokia negali būti be vadovo ilgiau. Ji turi turėti naują vadovą, kuris galėtų kažkaip toje agentūroje sutvarkyti procesus“, – pabrėžė Vyriausybės vadovė.

Skeptiškai vertina galimybę ministro postą perleisti koalicijos partneriams

I. Šimonytė neslepia, kad galimybė švietimo ministro postą perleisti koalicijos partneriams – mažai tikėtina.

„Turbūt būtų labai keistas sprendimo būdas likus pusei metų iki kadencijos pabaigos kažkaip perskirstyti pozicijas. Jeigu koalicijos partneriai tokią ambiciją parodytų, žinoma, viską galima svarstyti“, – sakė I. Šimonytė.

„Bet dabar užduotis yra ne ateiti ir įgyvendinti kažkokią naują politiką ar kažkokias naujas idėjas, naujas ambicijas, o tiesiog įvykdyti maksimaliai tai, kas buvo suplanuota. Tai, man atrodo, niekas neatmestina, bet iš praktiškumo sumetimų turbūt pagrindinis lūkestis būtų ne tas“, – pridūrė ji.

Ar į ŠMSM galėtų grįžti bene prieš metus pasitraukusi ministrė Jurgita Šiugždinienė, I. Šimonytė spėlioti nesiėmė.

„Mes tikrai nesvarstėme konkrečių pavardžių. Mes svarstėme, koks būtų lūkestis tam žmogui, kuris turėtų ateiti ir pabaigti darbą su Vyriausybe“, – nurodė I. Šimonytė.

Apie G. Jakšto sprendimą sužinojo iš spaudos konferencijos

I. Šimonytė taip pat pripažino apie G. Jakšto sprendimą atsistatydinti sužinojusi iš žiniasklaidos.

„Vakar sužinojau taip, kaip sužinojau – iš spaudos konferencijos, deja“, – sakė ji.

ELTA primena, kad švietimo, mokslo ir sporto ministrui G. Jakštui pateikus atsistatydinimo prašymą, trečiadienį premjerė Ingrida Šimonytė susitiks ir aptars situaciją su prezidentu G. Nausėda.

Tęsiantis nesklandumams dėl tarpinių vienuoliktokų patikrinimų, antradienį ministras G. Jakštas dar kartą premjerei pateikė atsistatydinimo prašymą.

Kaip antradienio vakarą LRT televizijai teigė ministras, pasitraukti iš pareigų jį paskatino prieš pat spaudos konferenciją iš Vyriausybės vadovės komandos be diskusijų gautas pavedimas, susijęs su vienuoliktokų tarpinių patikrinimų vertinimo skale.

Apie pasitraukimą antradienį pranešė ir už tarpinių patikrinimų įgyvendinimą atsakingas viceministras Ramūnas Skaudžius.

G. Jakštas atsistatydinimo raštą I. Šimonytei jau buvo įteikęs ir kovo viduryje. Visgi, tada Vyriausybės vadovė nutarė jo netenkinti.

Ministru G. Jakštas buvo paskirtas praėjusių metų vasarą, kai kilus skandalui dėl savivaldybių tarybos narių veiklai skirtų lėšų panaudojimo skaidrumo iš pareigų pasitraukė tuometė ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Pagal Konstituciją, Lietuvoje ministrus skiria ir atleidžia prezidentas premjero teikimu.