Gitanas Nausėda: pasitraukimas iš Otavos konvencijos buvo logiškas žingsnis

„Tai buvo logiškas, nuoseklus žingsnis. Mes parodėme lyderystę šioje srityje, mes apsisprendėme ir antruoju žingsniu stengėmės, kad atsirastų partneriai, kurie pasektų mūsų žingsniu, jie atsirado. Šiandieną kalbame apie visas Baltijos šalis, apie Suomiją“, – ketvirtadienį žurnalistams Macikuose teigė G. Nausėda.

„Dar vienas svarbus dalykas buvo kalbėtis su partneriais ir paaiškinti mūsų sprendimo prasmę ir esmę. Partneriai labai gerai suprato, jie žino, kokioje geopolitinėje situacijoje mes esame, kokioje geografinėje lokacijoje mes esame ir kad mums reikalingi visi instrumentai, kad galėtume ginti savo šalį ir užtikrinti šalies saugumą“, – akcentavo jis.

Ketvirtadienį Seimas nusprendė denonsuoti priešpėstines minas draudžiančią Otavos konvenciją.

Balsavimo metu susilaikė „valstietis“ Valius Ąžuolas, „Nemuno aušros“ nariai Petras Dargis ir Vytautas Jucius. Tuo metu „aušriečių“ lyderis Remigijus Žemaitaitis balsavime nedalyvavo.

KAM ir Užsienio reikalų ministerija (URM) šiuo metu rengia raštą, kuris, pasirašius prezidentui, bus teikiamas Jungtinių Tautų (JT) generaliniam sekretoriui.

Išstojimas iš konvencijos įsigalios po pusmečio nuo pasitraukimo dokumentų pateikimo JT generaliniam sekretoriui.

Apie regioniniu mastu priimtą sprendimą denonsuoti priešpėstinių minų konvenciją Krašto apsaugos ministerija (KAM) pranešė kovo pradžioje. Iš pradžių apie tokį žingsnį informavo Baltijos šalys bei Lenkija, netrukus – ir Suomija. Balandžio pabaigoje šiam sprendimui pritarė ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK).

KAM jau anksčiau yra pažymėjusi, jog nuo tada, kai Lietuva prisijungė prie Otavos konvencijos valstybių, saugumo padėtis regione iš esmės pablogėjo, išaugo karinė grėsmė su Rusija besiribojančioms šalims. Todėl pasitraukimas iš konvencijos, KAM vertinimu, stiprintų Rusijos atgrasymą, leistų kariuomenei didinti kontrmobilumo efektą mūšio lauke.

KAM duomenimis, 32 pasaulio valstybės nėra Otavos konvencijos narės – tarp šių šalių yra ir pati Rusija, Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) ir Kinija.

Lietuva konvenciją, kuria siekiama eliminuoti priešpėstines minas, ratifikavo 2003 metais. Sutartimi įsipareigota nenaudoti, nekurti, negaminti, neįsigyti, nekaupti, nelaikyti ir neperduoti priešpėstinių minų.

Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius balandžio pabaigoje pasirašė įstatymą dėl šalies pasitraukimo iš Otavos konvencijos, draudžiančios priešpėstinių minų naudojimą, kaupimą, gamybą ir perdavimą.