Gali tekti „susimesti“ ir priedangoms

Taip pat yra skirtingos apsisaugojimo rūšys. Slėptuvėse gelbėtųsi valstybės tarnautojai, pareigūnai, vykdantys tam tikras funkcijas krizių ar karo metu.

O nesudėtingose priedangose, galinčiose kelioms valandoms apsaugoti nuo bombardavimo bei skeveldrų, slėptųsi visi gyventojai. Todėl jų trūkstant, kaip įprasta, svarstoma apie papildomą mokestį.

Šalyje yra 3,3 tūkst.. priedangų, iš jų - 2,7 tūkst. paženklintos. Vietų, kur civiliai galėtų pasislėpti, dar trūksta. Kauno savivaldybė jau svarsto, ar verta skirti lėšų kauniečiams, kad jie slėptuves įsirengtų patys.

Akmenės rajone svarstoma, ar būtų tikslinga įvesti priedangų įrengimo mokestį.

Pvz., jei žmonės moka už komunalines paslaugas, tai lygiai taip pat galėtų mokėti ir už priedangos įrengimo paslaugas.

Kol kas visa tai - tik svarstymai apie ateitį. O kaip dabar sekasi savivaldybėms suaktyvinti priedangų įrenginėjimą?

Įdarbins Molotovo bunkerius

Šakių rajono meras Raimondas JANUŠEVIČIUS teigė, jog savivaldybė neturi teisės kištis į privačią nuosavybę ir įrenginėti priedangas privačiuose namuose.

Be to, daugumos gyventojų rūsiuose yra tik vienas įėjimas, o turi būti du. Vienas - įeiti į priedangą, o kitas - išeiti.

„To negalime vadinti nei priedanga, nei kažkokiu kitu vardu, jeigu nėra dviejų išėjimų iš rūsio, - aiškino R.Januševičius.- Esame paskaičiavę, kad iš 54 turimų daugiabučių tik 4-5 daugiabučių rūsiuose yra du išėjimai, tai kai mes priklijuojame tų lipdukų, kad čia yra priedanga, tai tik apgaudinėjame patys save.

Ar galima būtų imti iš gyventojų mokestį už priedangų įrengimą? Šiuo klausimu turi būti Vyriausybės ar Vidaus reikalų ministerijos sprendimai, kurie reglamentuotų visą tvarką, - atsakė R.Januševičius.

- Meras tikrai neturi tokių galių. Aišku, kiekviena namų bendrija ar priežiūros įmonė, kuri administruoja konkretų pastatą, ji turi sukaupusi kažkiek pinigėlių ir gal galėtų priedangą įrengti ir gauti mokestį už priedangos priežiūrą.

Bet tai tik žmonių geranoriškumo reikalas.

O mes, Šakių savivaldybė, savo ruožtu, turime ir tų vadinamųjų bunkerių nuo 1940 m. ir galvojame apie jų inventorizavimą, išvalymą ir pritaikymą priedangai. Tokių bunkerių mes turime net trylika.

Tvarkytume, matyt, savo lėšomis, nes Vyriausybė mums pinigų priedangoms įsirengti nėra skyrusi.

Tie bunkeriai, taip vadinama Molotovo linija, iki šiol stovi.

Jų sienos - 4 m storio, bet dabar apleisti. Manyčiau, jeigu įrengtume ten priedangas, jei sutvarkytume, neliktų landynių benamiams ar paaugliams.

Ir tuo pačiu tie bunkeriai taptų istorine atrakcija ir praverstų turizmui.

Štai šituos bunkerius tai tikrai galėtume vadinti priedanga, o visa kita šiai dienai tik garsios frazės, kad mums gresia karas, bet nėra jokių kitų žingsnių, kaip mes sprendžiame gyventojų apsaugojimo klausimą.

Jokio vyriausybinio galvojimo šiai dienai nėra, tik savivaldybės pareigūnas, gavęs nurodymą, inventorizuoja visas tas priedangas, nes, matyt, toks pradinis tikslas ir buvo - inventorizuoti priedangas, kad žinotume tikrąją realybę.

O tada jau įsivertinti, ką galime padaryti."

Rūsius tenka ir nusipirkti

Utenos rajono savivaldybės administracijos direktorius Paulius ČYVAS paaiškino, kad kol kas priedangas įrenginėja tik mokyklų, viešųjų pastatų rūsiuose, o į daugiabučius nelenda..

„Dabar, kai Vyriausybė padidino priedangos plotą, tenkantį vienam žmogui, sumažėjo mūsų jau įrengtų priedangų procentas, kiek jose galime paslėpti gyventojų, - pasakojo P.Čyvas. - Liko apie 30 proc.

Pastatų su gerai įrengtais rūsiais daug neturime, bet šiemet ketiname ir daugiabučiuose kartu su mūsų butų ūkio komunaline įmone įrenginėti priedangas. Pinigų Vyriausybė neskiria šitam darbui.

Visa laimė, kad bent turime už civilinę saugą atsakingą pareigūną, turime jam etatą ir apmokėjimą.

Be to, priedangos bus skirtos tik būtiniausiam apsaugos poreikiui patenkinti, kad gyventojai galėtų kažkur laikinai prisiglausti, bet kad būtų ten kažkokie patogumai, kažkokie tualetai - tai tam tikrai reikia labai daug investicijų.

Realiai tai būtų vos ne būstų statybos.

Bet vietų, tinkamų slėptuvėms, ieškome. Vieną darželį turime modernizuotą, tai bandysime jo rūsį išplėsti.

Pati savivaldybės administracija atsisako savivaldybės pastato apačioje valgyklos. Bandysime ten įrengti priedangą.

Tokius sprendimus darome žiūrėdami į ateitį, bet jie daromi savivaldybės sąskaita.

Mums kompensuojamas tik vieno saugos specialisto išlaikymas.

Ačiū Dievui, kad bent jį turime, nes, girdėjau Širvintų rajono merė net tokio specialisto nesuranda, o pas mus bent yra žmogus, kuris konsultuoja, kaip priedangas įrengti.

Jau turime įsirengę apie 40 proc. priedangų. Jos būtinos, nes pagal pavojingumą Utenos rajonas yra raudonojoje zonoje.

Bažnyčios taip pat turi rūsių, bet jie tik atrodo dideli.

Be to - tai kultūros paveldas, o ir įėjimas į rūsį turi būti ne vienas. Dabar turime pasiūlymą nupirkti vieną didelį rūsį.

Deramės su privačiu savininku. Vėlgi pirktume už savivaldybės lėšas, o jos nėra begalinės."

Neranda specialisto

Širvintų rajono merė Živilė PINSKUVIENĖ:

„Jau praeitais metais visas priedangas suregistravome. Tiek mes, tiek gyventojai rengėme bendras priedangų tvarkymo akcijas, kad išsivalytume visus tuos rūsius, kuriuos turime.

Šiemet tą patį darbą pradėsime daryti nuo balandžio 10-os. Pernai dar esame nemažai nupirkę slėptuvėms lovų, kitokių baldų.

O iš Vyriausybės tikrai jokių lėšų tam negauname. Mes gauname tik įvairiausių nurodymų, į mus pirštu baksnoja, pildome įvairiausias ataskaitas, bet viskas yra tik nurodoma - nurodymai nėra padengiami finansais, o tam, kad „nuo-iki" viską sutvarkytume, visos slėptuvės būtų įrengtos, tai jūs suprantate, kiek savivaldybei reikia pinigų? Kalbame ne apie šimtus tūkstančių, reikia dar daugiau.

Ir dabartinis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas pasakė, kiek kam reikia lėšų. Jų reikia labai daug!

Bet minimaliai, kiek savivaldybė gali sau leisti, mes tikrai padarome. Esame nusipirkę įvairios įrangos, generatorių, ir kuro esame juodai dienai pasislėpę, bet nelabai norime apie tai kalbėti.

Nes tada žmonės šiek tiek atsipalaiduoja. Galvoja, kad jiems nieko nereikia daryti, nes už juos kažkas kitas padarys.

Mes įvairiausius susitikimus su atsakingais pareigūnais organizuojame, kurie pasakoja, kaip kiekvienas turi pasirūpinti savimi.

Tą patį krepšelį kaip pasiruošti. Kalbame su gyventojais, kad visi kartu turime savimi bei kitais pasirūpinti, nes bent jau dabartinė Vyriausybė nėra pasiruošusi padėti ir apsaugoti žmones.

Tai parodė ir vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės sprendimas, kuris mane asmeniškai sukrėtė.

Praktiškai mes savivaldybėje šoko būsenoje buvome, kai pamatėme, kad ne tik mūsų savivaldybei, bet iš viso 12-ai savivaldybių nuimtas tam tikras finansavimas, nes mes neturime parengties pareigūno-specialisto.

Nors konkursą šiam etatui užimti skelbėme gal 15 kartų.

Paprasčiausiai į šitas atsakingas pareigas, už kurias mokamas mažas atlyginimas, niekas nenori ateiti dirbti. Bet visiškai į tai neatsižvelgiant, savivaldybė neša atsakomybę ir turi parengti visus gyventojų saugos planus.

Tuos planus rengia mūsų darbuotojai. Tik tai daro ne vienas, bet trys žmonės, kuriems irgi reikia sumokėti priedus už tai, kad dirba papildomą darbą.

Ir dabar, esant tokiai situacijai, atimti iš savivaldybės tokį nedidelį finansavimą? Tai apgailėtina. Tik po vieno, antro kreipimosi mums buvo skirta apie 400 eurų žmogui už darbą sumokėti.

Na, pasakykite, kas už tiek ateis dirbti į tokias atsakingas pozicijas? Jeigu kas pamatytų, kiek reikia užpildyti lentelių, popierių, - tai čia niekas nenorėtų dirbti!

Bet ar lentelės padės, esant krizinei situacijai, aš asmeniškai labai abejoju. Tuos pinigus reikėtų investuoti į labai konkretų žmonių paruošimą.

Bet mes jaučiame atsakomybę už Širvintų rajono žmones, todėl kiek galime, tiek ir tvarkomės."