Šildymo sezonas

Finansinės prognozės žiemai – jei nebus didelių šalčių, šildymui išleisime mažiau nei pernai

Pigesne žaliava ateinančiam šildymo sezonui apsirūpinę didžiųjų miestų tiekėjai prognozuoja mažesnes sąskaitas nei pernai.

Dauguma Lietuvos miestų šiemet šildysis išimtinai vietinės kilmės biokuru, kuris dabar yra šiek tiek pigesnis nei pernai.

Jeigu žiemą užeitų didesni šalčiai, gamintojai būtų priversti deginti gamtines dujas. Bet jos šiuo metu taip pat kelis kartus pigesnės negu pernai, kai Rusija paskelbė energetinį karą Vakarams.

Europą gelbėjo šilti orai ir atrasti alternatyvūs dujų tiekėjai, todėl iš anksto parengtų energijos ribojimo priemonių įgyvendinti neprireikė.

Šiemet esame daug geriau pasirengę netikėtumams – Europos saugyklos pripildytos dujomis anksčiau, nei numatytas terminas.

Lietuva, kuri dabar daugiausia šildosi biokuru, pusę šildymo sezonui būtinos žaliavos jau apsirūpino išankstinėmis sutartimis.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) prezidentas Valdas Lukoševičius primena, kad pernai, išsigandę nežinomybės, šilumos gamintojai jau rugsėji buvo įsigiję didžiąją dalį biokuro, bet vėliau biokuras atpigo ir dalis įmonių patyrė nuostolių.

„Šiemet pasimokę iš klaidų, pusę reikiamo biokuro tiekėjai pirks sezono metu“, – teigia V. Lukoševičius.

Atpigo ir dujos, ir biokuras

„Jeigu klimato sąlygos bus kaip pernai, šildymo sąskaitos bus mažesnės, nes, palyginti su praėjusiu šildymo sezonu, pigesnis ir biokuras, ir gamtinės dujos. Be to, gamtinių dujų suvartojimas ryškiai sumažės, kai Vilniuje bus paleista kogeneracinė jėgainė. Kadangi dujos triskart brangesnės už biokurą, tai turėtų atpiginti šilumą ir Vilniuje, ir kituose miestuose“, – Alfa.lt sakė LŠTA prezidentas.

V. Lukoševičiaus teigimu, pernai šilumos energijos gamintojai labai nusvilo, kai iš anksto apsirūpino biokuru kone visam šildymo sezonui, todėl šiuo metu yra apdairesni.

„Pernai rugsėjo mėnesį buvo didelis ažiotažas pirkti tiek biokurą, tiek gamtines dujas bet kokiomis kainomis, nes buvo energetinė krizė ir labai neaiški situacija, ar to kuro iš viso bus, ar jo nepritrūksime. Tada gamintojai nusipirko gana brangiai rudenį, o paskui žiemą žaliava atpigo. Tada teko ir nuostolių patirti, ir visko buvo praėjusią žiemą“, – prisiminė V. Lukoševičius.

Todėl šiemet gamintojai, pasak jo, perka įprastine tvarka – pusę išankstiniais sandoriais, o pusę – einamaisiais pirkimais.

„Biokuro paklausa labai priklauso nuo klimato sąlygų. Jeigu vienas kitas žiemos mėnuo šiltas, kainos iš karto krenta, ir priešingai. Kitas dalykas, lems biokuro regioninė rinka, kuri irgi diktuoja kainas“, – sakė V. Lukoševičius.

Pasak šilumininkų atstovo, Lietuvoje šiuo metu perkamas išimtinai vietinės kilmės biokuras. Šiek tiek latviško biokuro geležinkeliu atsiveža tik Vilniaus kogeneracinė jėgainė (VKJ). O baltarusiško biokuro, anksčiau dideliais kiekiais plūdusio į Lietuvą, rinkoje visai nebeliko.

„Daugiau mūsų biokuras išvažiuoja į Lenkiją, bet ne įvežamas iš kitur“, – tvirtino jis.

Dujų rinkoje, pasak V. Lukoševičiaus, šiuo metu taip pat yra daug geresnė padėtis nei pernai šiuo metu. „Kainos bent jau stabilios ir ateities sandoriai taip pat rodo gana geras kainas“, – pastebėjo jis.

Vis dėlto V. Lukoševičius neatmetė galimybės, kad dujų rinka gali staiga pasikeisti. Tai gali lemti ir streikai Australijos dujų gamyklose, ir kiti veiksniai.

„Bet, jeigu kažko netikėto neįvyks, dabar rinka atrodo subalansuota: saugyklos Europoje užpildytos, tiekimas užtikrintas, atsirado daug naujų kanalų. Be to, mes šilumos ūkyje beveik visai atsisakėme gamtinių dujų.

Jų kainos gali paveikti tik atskirus miestelius. O bendrai Lietuvoje dauguma įmonių ir didžiųjų miestų beveik 100 proc. šildosi biokuru, todėl gamtinės dujos šildymo kainoms šiemet nedarys didelės įtakos“, – teigė V. Lukoševičius.

Vilniuje kaina nesikeis

Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) prognozuoja, kad šiemet šildymas vilniečiams kainuos panašiai kaip pernai, nors mieste nebereikės deginti taršaus mazuto, kuris pernai pakeitė rekordiškai pabrangusias gamtines dujas.

„Šilumos kaina 2023–2024 metų šildymo sezono metu vilniečiams išliks panaši kaip ir praėjusiais metais, kai šilumai gaminti buvo naudojamas mažasieris mazutas. Šio šildymo sezono metu turi pradėti veikti „Ignitis grupės“ valdomos Vilniaus kogeneracinės jėgainės biokuro blokas, todėl šiluma sostinėje didžiąja dalimi bus gaminama iš atsinaujinančių energijos šaltinių – biokuro“, – Alfa.lt teigė VŠT Klientų komandos vadovas Laurynas Jakubauskas.

Jis paaiškino, kad sąskaitos už šildymą priklauso nuo kelių kintamųjų: lauko oro temperatūros, šilumos kainos, energetinio pastato efektyvumo ir vartojimo įpročių, tad prognozuoti konkrečias vilniečių sąskaitas už šildymą būtų netikslinga.

„Atsižvelgiant į tai, kad šilumos kaina išliks panaši į praėjusių metų, vilniečiai turėtų būti ramūs – sąskaitos taip pat neturėtų reikšmingai skirtis“, – teigė L. Jakubauskas.

Lems VKJ bloko veikla

VŠT atstovas atkreipė dėmesį, kad šilumą VŠT perka ir aukciono metu iš šilumos gamintojų, tad VŠT šilumos savikaina yra tik viena iš dedamųjų šilumos kainos sandaroje.

„Šilumos kainas lems stabilumas energetinių išteklių rinkoje ir joje vyraujančios kuro kainos. Šiuo metu „Ignitis grupės“ valdomoje VKJ vyksta biokuro bloko bandymai, tad tikimės, kad biokuro blokas visa apimtimi pradės veikti drauge su šildymo sezono pradžia. Sklandus VKJ biokuro bloko darbas iš dalies lems ir šilumos kainas vilniečiams“, – sakė L. Jakubauskas.

„Ignitis grupės“ korporatyvinės komunikacijos vadovas Artūras Ketlerius informavo, kad VKJ biokuro blokas šilumą bandomuoju režimu tiekia jau šiuo metu. „Blokas šildymo sezono metu tieks šilumą miestui“, – Alfa.lt teigė jis.

Pasak A. Ketleriaus, bendrai per metus VKJ užtikrins apie 40 proc. metinio sostinės šilumos poreikio. Iš jų 10 proc. šilumos būtų gaminama deginant atliekas ir 30 proc. – biokurą.

„Ignitis grupės“ atstovas nesiėmė prognozuoti, kiek visu pajėgumu paleidus naują biokuro bloką galėtų atpigti šilumos energija Vilniaus gyventojams. „Vilniaus kogeneracinė jėgainė yra vienas iš tiekėjų, tad galutinės kainos gyventojams prognozuoti nesiimame“, – teigė A. Ketlerius.

Atpigo, bet nepakankamai

VŠT atstovas L. Jakubauskas teigė, kad biokuras šiuo metu kainuoja apie 30 proc. mažiau nei praėjusiais metais tokiu pat laikotarpiu. „Deja, tai vis dar beveik dvigubai didesnė biokuro kaina, nei buvo iki energetinių išteklių krizės.

Skaičiuojama, kad 2021 m. biokuro kaina buvo beveik dvigubai mažesnė nei šiuo metu.

Mūsų žiniomis, dauguma nepriklausomų šilumos gamintojų sudarinėjo ilgalaikius sandorius su biokuro gamintojais“, – Alfa.lt sakė L. Jakubauskas.

Šilumos gamyboje naudojamo kuro struktūroje Vilniuje dar nemaža apimtimi bus naudojamos ir gamtinės dujos.

Pasak L. Jakubausko, šilumai gaminti naudojamo kuro struktūros sandara priklausys nuo to, kokia apimtimi veiks VKJ biokuro blokas bei lauko oro temperatūros. Pirminiais skaičiavimais, gamtinės dujos galėtų sudaryti nuo 10 proc. iki 20 proc. kuro, naudojamo šilumos gamyboje.

„Gamtinės dujos kuro struktūroje atsiranda tuomet, kai turime nepakankamą pasiūlą ar nepatikimą tiekimą iš nepriklausomų šilumos gamintojų, kurie gamina šilumą iš atsinaujinančių energijos šaltinių.

Taip pat gamtinės dujos padeda žiemos laikotarpiu padengti pikinius laikus, kai yra didesnis šilumos poreikis (tai gali priklausyti nuo lauko oro temperatūros, pavyzdžiui, kai staigiai atšąla), tuomet į pagalbą pasitelkiami papildomi dujiniai įrenginiai, kurie padeda užtikrinti, kad visuose klientų namuose būtų šilta ir gyventojai turėtų karšto vandens“, – aiškino L. Jakubauskas.

Pigesnė šiluma Klaipėdoje

Artėjantį šildymo sezoną „Klaipėdos energija“ planuoja mažesnes šilumos kainas nei praėjusį. „Tai lems mažesnės nei prieš metus dujų ir kitų energetinių išteklių kainos Europoje“, – Alfa.lt teigė „Klaipėdos energijos“ generalinis direktorius Rolandas Baltuonis.

Įmonės gamyboje biokuras sudaro apie 80–85 proc. sunaudojamo kuro, likusi dalis – gamtinės dujos. „Dalį biokuro, reikalingo visam šildymo sezonui, jau esame įsigiję išankstiniais sandoriais. Dujas perkame gamtinių dujų biržoje“, – sakė įmonės vadovas.

Pasak jo, pernai šiuo metu dujų kaina Baltijos šalių biržoje siekė 280 eurų už megavatvalandę (Eur/MWh), o šiuo metu svyruoja 35–45 Eur/MWh. Biokuro kaina energetinių išteklių biržoje taip pat nukrito nuo 40–50 Eur/MWh iki 23–28 Eur/MWh.

„Suprantama, kad tai lems mažesnes šilumos gamybos sąnaudas. Tačiau galutines šilumos kainas vartotojams lemia ir konkurencija tarp nepriklausomų šilumos gamintojų, iš kurių šilumą perkame aukciono būdu“, – pastebėjo R. Baltuonis.

Kokie kiti nenumatyti veiksniai galėtų išauginti šilumos kainas šią žiemą?

„Pagrindinis galimas šilumos kainos augimo veiksnys – neaiškios dujų kainos vystymosi tendencijos Europos rinkoje.

Matome, kad dujų saugyklos užpildytos iki pakankamai saugaus lygio, bet Ukrainoje vykstantis karas gali sukelti įvairių neprognozuojamų padarinių“, – sakė „Klaipėdos energijos“ vadovas.

Kaune – pigiausias šildymas

Kaune šildymo kaina šiemet taip pat turėtų būti mažesnė negu pernai, nebent pasaulyje kiltų nauja energetikos krizė.

„Jei šiemet neatsiras tiesiogiai energetikos sektoriui įtaką darančių neprognozuojamų veiksnių, tokių kaip, pavyzdžiui, pernai kilusi pasaulinė energetikos krizė, šilumos kaina turėtų būti mažesnė palyginti su praėjusiu šildymo sezonu, nes kuro kainos stabilizavosi ir nusileido iš rekordinių aukštumų“, – Alfa.lt sakė „Kauno energijos“ Marketingo ir komunikacijos skyriaus komunikacijos projektų vadovė Ieva Kudaševičiūtė.

Pasak jos, „Kauno energija“ penktą mėnesį iš eilės vartotojams šilumą tiekia mažiausia kaina Lietuvoje.

Todėl artėjantį šildymo sezoną, kaip ir praėjusiais metais, „Kauno energijos“ centralizuotai tiekiamos miesto šilumos kaina bus mažiausia arba viena mažiausių šalyje.

„Palankias šilumos kainas vartotojams bendrovė užtikrina nuosekliai investuodama į miesto šilumos tinklų rekonstrukcijas ir plėtrą, inovatyvių šilumos gamybos ir tiekimo technologijų diegimą, saulės elektrinių ir saulės parkų plėtrą“, – sakė I. Kudaševičiūtė.

Siekdama sumažinti vartotojams tenkančią galutinę šilumos kainą, „Kauno energija“ panaudoja ir miesto parkuose susidarančias žaliąsias atliekas.

Pernai iš Kaune susidariusių žaliųjų atliekų bendrovė pagamino daugiau kaip 6 tūkst. tonų biokuro. „Tai kauniečiams per metus padėjo sutaupyti daugiau nei pusę milijono eurų“, – teigė įmonės atstovė.

„Kauno energija“ šaltuoju metų laiku apie 90 proc. visos pagaminamos šilumos išgauna iš biokuro, o dujų naudoja mažai.

„Bendrovė yra užsibrėžusi ambicingą tikslą – gamtinių dujų atsisakyti išvis. Jau artimiausioje kelerių metų perspektyvoje dujų sunaudojimas bus sumažintas perpus – iki vos 5 proc.“, – sakė I. Kudaševičiūtė.

„Kauno energija“ šilumai pagaminti reikalingus energijos išteklius perka pasitelkdama trumpalaikius ir ilgalaikius sandorius. „Ruošdamiesi artėjančiam šildymo sezonui, stebime situaciją biokuro rinkoje, svarstome skirtingas jo įsigijimo galimybes“, – sakė I. Kudaševičiūtė.

Panevėžyje tikimasi stabilumo

Pagrindinis Panevėžio šilumos energijos tiekėjas tikisi, jog šilumos kainos ateinantį šilumos sezoną bus stabilios, tačiau galimos kainos vartotojams tiksliau prognozuoti nedrįsta.

„Tikėtina, kad išliks nusistovėjusios šilumos kainos, tačiau situacija kuro rinkoje nenuspėjama, kas gali turėti įtakos kiekvieną mėnesį nustatomai šilumos kainai“, – Alfa.lt sakė AB „Panevėžio energija“ atstovė spaudai Daiva Paulauskienė.

Pasak jos, „Panevėžio energijos“ šilumos kainos pasikeitimus lemia kuro ir perkamos šilumos iš nepriklausomų šilumos gamintojų kaina.

Nuo rugsėjo 1 d. nustatyta „Panevėžio energijos“ šilumos kaina – 7 centai už kilovatvalandę (ct/kWh) be PVM. Tai 27,3 proc. mažiau, negu šiluma kainavo pernai rugsėjį.

„Panevėžio energija“ tiekiamą šilumą vartotojams visame regione gamina nuosavuose šilumos gamybos šaltiniuose ir perka iš nepriklausomų šilumos gamintojų.

Bendrovė didžiąją dalį šilumos gamina nuosavuose šilumos gamybos šaltiniuose degindama biokurą (iki 80–90 proc.), tačiau šaltuoju metu, išaugus šilumos poreikiui, 10–20 proc. naudojamos ir gamtinės dujos, ir mazutas, ir dyzelinas.

Antai pernai 79,8 proc. tiekiamos (bendrovės pagamintos ir pirktos) „Panevėžio energijos“ šilumos visiems vartotojams buvo pagaminta naudojant biokurą, 8,3 proc. – gamtines dujas, 3,4 proc. – kitos rūšies kurą ir 6,6 proc. sudarė superkama atliekinė šiluma.

Ruošdamasi ateinančiam šildymo sezonui, „Panevėžio energija“ iš anksto apsirūpino kuro, naudojamo šilumai gaminti, sukaupimu.

„Malkas, šiaudus bendrovė perka skelbdama konkursus pagal Vyriausybės nutarimu patvirtintą kuro pirkimo tvarką, sudarydama sutartis su tiekėjais. Skiedras, kaip didžiausią naudojamo biokuro kiekį, bendrovė perka „Baltpool“ biržoje, sudarydama trumpalaikes ir ilgalaikes sutartis su tiekėjais, gamtines dujas perka „GET Baltic“ dujų biržoje ir pagal dvišales sutartis su pasirinktu dujų tiekėju“, – teigė D. Paulauskienė.

Šiuo metu bendrovė jau turi įsigijusi kuro rezervą, privalomą pagal Valstybinės energetikos tarybos ir Energetikos ministerijos reikalavimus.

„Prognozuojant viso šildymo sezono metu perkamo ir naudojamo kuro kainas, tikėtina, kad šilumos kainos nebus didesnės nei pernai“, – mano D. Paulauskienė.

Šiauliuose kainuos pigiau

„Šiaulių energijos“ atstovė žiniasklaidai Agnė Valiulytė portalui teigė, kad prognozuojama šilumos kaina, palyginti su praėjusiu šildymo sezonu, bus mažesnė.

„Atsižvelgdami į šiuo metu esamas technologinio kuro kainų prognozes, planuojame, kad šilumos kaina artėjantį 2023–2024 metų šildymo sezoną galėtų svyruoti tarp 7–8 ct/kWh (be PVM), priklausomai nuo lauko oro sąlygų bei atitinkamai gamtinių dujų poreikio. Faktinės šilumos kainos bus nustatomos atsižvelgiant į aktualias technologinio kuro kainas“, – teigė įmonės atstovė.

Didžioji dalis šilumos energijos, t. y. apie 77 proc., „Šiaulių energijoje“ pagaminama iš biokuro, likusi – naudojant dujas. Bendrovė artėjančiam šildymo sezonui biokuru pasirūpino iš anksto – sudarė ilgalaikius sandorius su kuro tiekėjais, kad būtų užtikrintas patikimas šilumos tiekimas bendrovės vartotojams.

„Tiek dujų, tiek biokuro kainos rinkoje prognozuojamos mažesnės, palyginti su praėjusiu šildymo sezonu, todėl atitinkamai planuojamos mažesnės šilumos kainos“, – sakė A. Valiulytė.

Nebent šalta žiema

LŠTA prezidentas V. Lukoševičius atkreipė dėmesį, kad šildymo kainas Lietuvoje galėtų išauginti nebent neįprastai šalta žiema.

„Piko metu gali dirbti katilai, kurie degina arba dujas, arba skystąjį kurą. Jeigu dujų kainos bus normalios kaip iki šiol (didesnės už biokurą, bet ne tokios aukštos kaip pernai), šildymas kažkiek pabrangs“, – sakė V. Lukoševičius.

Vis dėlto jis pabrėžė, kad, oro temperatūrai labai nukritus, šildymo kaina išaugtų šiek tiek, bet ne tragiškai, nes dujos šilumos energijos gamyboje sudaro labai nedidelę dalį.

2022 m. biokuras su komunalinėmis atliekomis sudarė 80 proc. bendro poreikio. O pradėjus veikti VLJ, sudarys 90 proc. „Taigi, dujų klausimas mums nelabai aktualus“, – sakė V. Lukoševičius.

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder